Dažnai tenka bendrauti su jaunais žmonėmis. Dabartinė jaunimo karta bręsta greičiau, yra išsilavinusi, puikiai naudojasi socialiniais tinklais, aiškiai formuluoja savo tikslus. Leidimas 16-mečiams dalyvauti savivaldos rinkimuose atvertų platesnes galimybes tiek jaunimui, tiek visuomenei. Valstybei svarbu pritraukti į politiką kuo daugiau jaunų žmonių. Tai skatintų jaunimo politinę savimonę.
Negalime dėti lygybės ženklo tarp amžiaus ir politinės brandos. Sociologai ir politologai pripažįsta, kad būtent jauni žmonės yra patys iniciatyviausi ir itin pilietiški. Balsavimo nuo 16-os metų teisė sudarytų dar geresnes sąlygas įtraukti jaunimą į politikos formavimą, aktyvią veiklą.
Leidimas 16-mečiams dalyvauti savivaldos rinkimuose atvertų platesnes galimybes tiek jaunimui, tiek visuomenei.
Tokiu atveju politikai ir politinės partijos privalėtų kur kas labiau atsižvelgti į jaunimo problemas, tokias kaip emigracija, darbo rinkos formavimas bei jų užimtumas.
Turėtume imti pavyzdį iš Estijos, kurios parlamentas 2015 metų gegužės 6 dieną patvirtino Konstitucijos pakeitimą, kuris suteikia asmenims nuo 16 metų amžiaus teisę balsuoti Estijos vietos savivaldos rinkimuose.
Mūsų savivalda sprendžia labai aktualius švietimo, sporto, laisvalaikio, sveikatos, užimtumo ir kitus socialinius klausimus. Todėl jauni žmonės, turėdami galimybę savivaldos rinkimuose balsuoti nuo 16 metų, o nuo 18 metų kandidatuoti, galėtų kur kas prasmingiau prisidėti prie problemų savivaldos lygmenyje sprendimų.
Šiandien moksleiviai aktyviai dalyvauja pilietiniame gyvenime ir nevyriausybinėse organizacijose, rengia politikos ir rinkimų debatus. Galėčiau išskirti pilietiškumo skatinimo akciją „Man ne dzin“, iniciatyvą „Žinau, ką renku“, rinkimų stebėjimui skirtą iniciatyvą „Baltosios pirštinės“.
Visų šių iniciatyvų autoriai yra jauni žmonės nuo 15 iki 29 metų. Ar šios iniciatyvos politiškai nebrandžios?! Kalbant apie savivaldos rinkimus, tai – vienas iš būdų sudominti jaunimą vietos politika. O politinėje darbotvarkėje būtų daugiau dėmesio skiriama jaunimo klausimams.
Daugelis savivaldybių įsirašo į savo strateginius veiklos planus ir sukuria tam tikras programas jaunimui tam, kad kuo daugiau jaunų žmonių būtų įtraukta į politinį procesą, kad kuo aktyviau jie dalyvautų rinkimuose. Čia itin svarbus jaunimo organizacijų vaidmuo. Kol kas jauni žmonės neturi realaus įrankio, skatinančio dalyvauti ir rinkti vietos valdžią.
Turime atsižvelgti ir į tai, kad dėl visuomenės senėjimo tendencijų auga vyresnio amžiaus rinkėjų svarba, jaunimas turi gerokai mažesnį politinį svorį. Politinės partijos, priiminėdamos sprendimus, dažniau pirmenybę teikia vyresnės kartos atstovams. Balsavimo amžiaus sumažinimas subalansuotų politinių sprendimų priėmimo procesą, atkreiptų didesnį politikų dėmesį į jaunąją kartą, o tai neabejotinai padidintų jaunimo įtaką priimant politinius sprendimus.
Balsavimo amžiaus sumažinimas subalansuotų politinių sprendimų priėmimo procesą, atkreiptų didesnį politikų dėmesį į jaunąją kartą, o tai neabejotinai padidintų jaunimo įtaką priimant politinius sprendimus.
Anglijoje dėl teisės balsuoti vietos savivaldos rinkimuose nuo 16 metų diskutuojama labai aktyviai, Maltoje savivaldos rinkimuose gali balsuoti asmenys, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 16 metų. Austrijoje ši teisė galioja visų rūšių rinkimuose. Vokietijoje teisė balsuoti nuo 16 metų amžiaus yra suteikta 10 iš 16 federalinių žemių.
Patriotizmas – tai meilė savo šaliai, kraštui, miestui ar kaimui. Patriotizmas – tai ir savo bendruomenės puoselėjimas.
Teisė dalyvauti 16-mečiams savivaldos rinkimuose reikštų didžiulį pasitikėjimą jaunais žmonėmis. Kuo anksčiau jie pradės domėtis politika, tuo labiau jausis savo bendruomenės dalimi. Suteikdami jaunimui galimybę dalyvauti savivaldos rinkimuose, apsaugosime ir puoselėsime savo šalies demokratiją.
Domas Petrulis yra socialdemokratas, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys
