Tokiomis aplinkybėmis pusiausvyros beieškant, svarbu nepamiršti esminio tikslo – ekonomikos augimo skatinimo. Priešingu atveju geri ketinimai gali tiesiog ir likti gerais ketinimais.
2016-uosius pasitinkame su dar didesne nežinomybe negu pasitikome praeinančius metus. Susirūpinimą keliančių klausimų ne vienas.
Kaip finansų rinkos reaguos į JAV Federalinio rezervų banko keičiamą pinigų politikos kryptį ir didinamas palūkanas? Ar besivystančiose rinkose ir ypač Kinijoje stebimas augimo sulėtėjimas gali sukelti naujų problemų pasaulio ekonomikai? Kiek ilgai neigiamoje teritorijoje išbus EURIBOR palūkanos, tapusios tikru galvosūkiu ir Lietuvoje veikiantiems bankams?
Ar Europos centrinio banko (ECB) įgyvendinama didžiausia istorijoje 600 mlrd. eurų kiekybinio skatinimo programa pagaliau išjudins ES ūkį? Ir koks turėtų būti tas priemonių paketas, kuris galų gale nuramintų ekonomikos augimo išsiilgusią Europą?
Šiuo metu ES bankų sektorius išgyvena istoriškai didžiausių reguliavimo pokyčių laikotarpį. Galima sakyti, kad reguliavimo pokyčiai yra naujasis finansų rinkos standartas, prie kurio privalo prisitaikyti visi rinkos dalyviai.
Skaidrumas, gyventojų interesų apsauga bei tvari bankininkystė yra griežtesnio reguliavimo tikslai. Tačiau kyla natūralūs klausimai ‒ ar šis naujasis reguliavimas bus palankus rinkai, klientams ir ekonomikai bendrąja prasme? Ar Europos bankai sugebės prisitaikyti prie didėjančios reguliavimo naštos ir išliks konkurencingi pasaulyje besikeičiant centrinių bankų politikai ir JAV pereinant prie palūkanų didinimo?
Šiuo metu ES bankų sektorius išgyvena istoriškai didžiausių reguliavimo pokyčių laikotarpį.
Ilgiau nei metus veikiantis ECB Bendros priežiūros mechanizmas (BPM) užtikrina griežtesnį ir labiau integruotą didžiųjų ES bankų reguliavimą. Taip siekiama kloti tvirtą pamatą tvariam ekonomikos augimui ateityje.
Nuo 2015 m. pradžios taip pat įsigaliojusi Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BRRD) turėtų dar labiau apsaugoti šalis ir mokesčių mokėtojus nuo galimų šokų bankų sistemoje. Ji užtikrintų vienodą bankų klientų apsaugą ir užtikrintų iki 100 tūkst. eurų siekiančią indėlių draudimo kompensaciją bankui susidūrus su finansinėmis nesėkmėmis.
Nauja priežiūros sistema turi aiškų tikslą ir logiką. Per labai trumpą laiką sukurtų priežiūros sistemų veikla vertinama palankiai, bet spręsti apie pasiektus rezultatus, žinoma, dar anksti.
Kita vertus, labai svarbu, kad nauja priežiūros sistema netaptų per dideliu balastu visai bankinei sistemai. Bankai jau dabar vis daugiau laiko turi skirti prisitaikymui prie augančių reikalavimų, todėl siekdami išlaikyti dėmesį pagrindinėms veikloms – darbui su klientais ir inovacijų skatinimui ‒ jie turi pasitelkti vis daugiau resursų.
Bankams visoje ES siekiant atitikti priežiūros reikalavimus, pasigirsta vis daugiau siūlymų skatinti alternatyvius finansavimo šaltinius. Siūloma pasimokyti iš JAV, kuriose vyrauja gilios kapitalo rinkų tradicijos ir egzistuoja kur kas daugiau verslo finansavimo galimybių be tradicinių bankinių paskolų. Nors noro skatinti aktyvesnį verslo įsitraukimą į kapitalo rinkas ES yra daug, reikia atsižvelgti ir į tarp JAV bei ES egzistuojančius skirtumus.
Svarbiausias tikslas išlieka aiškus – skatinti ekonomikos augimą ir atlikti investicijas į verslo plėtrą jau dabar.
Visų pirma, JAV alternatyvūs finansavimo šaltiniai buvo plėtojami nuosekliai ir organiškai. Taip pat nederėtų pamiršti, kad Europoje dominuoja mažesnės įmonės smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriuje, todėl joms kapitalo rinkų teikiami pranašumai yra mažiau aktualūs. Akivaizdu, kad esant skirtingiems verslo poreikiams ir investavimo kultūrai, ES turi ieškoti savojo modelio.
Klausimai, kuriuos finansų institucijoms ir rinkos prižiūrėtojams teks spręsti per ateinančius metus, bus kompleksiniai ir įvairiapusiai. Tačiau svarbiausias tikslas išlieka aiškus – skatinti ekonomikos augimą ir atlikti investicijas į verslo plėtrą jau dabar. Į tai turėtų krypti ir bankininkų, ir kitų rinkos dalyvių akys, jei ateityje norime matyti apčiuopiamą ekonomikos augimą.
Lieka tikėti, kad per 2016 m. visiems rinkos dalyviams pavyks rasti sveiką pusiausvyrą tarp siekio užtikrinti didesnį finansų sistemos stabilumą ir poreikio aktyviau prisidėti prie ES, o kartu ir Lietuvos ūkio plėtros.
Dovilė Grigienė yra „Swedbank“ Lietuvoje vadovė
