Yra bent kelios kryptys, kurios gali būti reikšmingos biudžeto koregavimui. Pagrindinė korekcija, kurią viešai mini naujoji valdžia – atidėti socialinio modelio įgyvendinimą. Nuo naujųjų metų turėtų įsigalioti dar ankstesnės valdžios priimti naujas Darbo kodeksas, Valstybinio socialinio draudimo įstatymas bei su jais susiję teisės aktai. Tad tai, ką ankstesnė valdžia laikė bene svarbiausiu darbu, kiti planuoja bent pusmečiui ar net metams „užmarinuoti“.
Nauja valdžia turi šansą nebekartoti ankstesnių valdžių klaidų. Tereikia atsakingai priimti kitų metų biudžetą.
Socialinis modelis iš biudžeto pareikalaus apie 250 mln. eurų. Teisinamasi, kad būtent iš čia atsiranda didžioji dalis (apie 43 procentus) biudžeto deficito (visas planuojamas deficitas – 583 mln. eurų). Jei socialinis modelis neįsigalios (pvz., per 2017 metus), tai jam reikalingų lėšų kitų metų biudžete neturėtų būti. Tai reiškia, kad tokia pačia apimtimi turi mažėti ir biudžeto deficitas, ir skolinimosi poreikis. Paprastai tariant, jei naujieji valdantieji atideda socialinio modelio įsigaliojimą, jie privalo perpus kirpti ir planuojamą deficitą.
Tik ar nekils noras tas suplanuotas lėšas išleisti kitur? Ar nebus bandoma atsidėkoti rinkėjams? Čia yra rizika, juolab kad brangių pažadų yra daug. Pavyzdžiui, pensijas žadėta kitąmet padidinti 40 eurų. Senatvės pensijos gavėjų pernai buvo virš 677 tūkstančių. Jeigu tie 250 mln. eurų būtų išdalinti pensininkams, kiekvienam pensija padidėtų apie 31 eurą per mėnesį. Niekas nesiginčija, kad pensijas reikia didinti, bet tai turi būti daroma perskirstant esamas biudžeto lėšas, o ne reformų sąskaita. Liūdnesnio simbolio kaip „pravalgyta reforma” pokyčių Vyriausybei net nesugalvosi.
Nauja Vyriausybė turės įvertinti Seimo narių siūlymus, kam papildomai reikia skirti pinigų. Jau pateikta beveik 90 pasiūlymų, kurie padidintų biudžeto išlaidas beveik 695 mln. eurų. Tokių siūlymų bus dar daugiau. Šie brangūs užmojai planuotą biudžeto deficitą padidintų net iki 1,3 mlrd. eurų. Daugiausiai išlaidų didinimas nukreiptas į įvairių pastatų remontą, renovaciją. Jeigu pažiūrėtume į Seimo narių siūlymus, galėtume lengvai atspėti, kurioje apygardoje jie kandidatavo ir buvo išrinkti. Noras įtikti rinkėjams kur kas svarbesnis už atsakingą elgesį su piliečių pinigais.
Teisingiausia kryptis taisyti biudžetą būtų – atsižvelgti į Valstybės kontrolės, Lietuvos banko ir Europos Komisijos pastabas. Institucijos kritikuoja biudžetą pagrįstai. Lietuvos banko teigimu, planuojamas valdžios sektoriaus balansas nekelia pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu.
Institucijos atkreipė dėmesį, kad šiemet, kaip ir ankstesniais metais, rengiant biudžetą, nebuvo laikomasi įsipareigojimų. Planuota 2017 metais turėti subalansuotą biudžetą, o vėlesniais metais – pasiekti perteklinį. Šis pažadas girdimas jau ne pirmus metus. Valstybės kontrolė dar kartą priminė, kad biudžeto išlaidos nesusiejamos su valdžios užsibrėžtais tikslais ir pasiektais rezultatais. Tai ydinga, nes dalis mokesčių mokėtojų pinigų panaudojami neracionaliai.
Nauja valdžia turi šansą nebekartoti ankstesnių valdžių klaidų. Tereikia atsakingai priimti kitų metų biudžetą. Visų pirma, užtikrinti, kad biudžeto išlaidos neaugtų sparčiau nei pajamos ir apkarpyti nebūtiną išlaidavimą. Tai būtų postūmis tiek deficito, tiek skolinimosi poreikio mažėjimui.
Antra, svarstant Seimo narių siūlymus, perskirstyti lėšas taip, kad bendros išlaidos nedidėtų, t. y. vadovautis principu: jei vienur padidinu, tai randu, kur sumažinti kitur. Trečia, atsižvelgti į institucijų rekomendacijas taisyti biudžetą ir siekti fiskalinių įsipareigojimų laikymosi. Tam reformų nereikia, užtenka politinės valios.
Dovilė Sujetaitė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
