Vėliau vis rečiau atsidarydavau straipsnius internete šia tema, atsibodo ir su kitomis mamomis diskutuoti šia tema – na juk beprasmiška ir tai nieko nepakeis. Kantriai laukiau savo eilės. Ir, žinoma, kartu su visomis Vilniaus mamomis ir tėčiais keldavausi naktį registruoti savo vaikų į darželį – ką darysi, tokia sistema.
Auginame sūnų, kuriam dabar 2 metai 8 mėnesiai, ir dukrytę 1,5 metų. Taigi pernai tikėjomės, nors ir labai silpnai, gauti sūnui lopšelį. Negavome ir labai nenustebau – na, juk buvome tik įstoję į eilę. Nuvykome pas darželio direktorę tiesiog pasiklausti, kokia situacija, ir tikrai buvom labai maloniai sutikti, paaiškino, kad tais metais lopšelinukų grupės net nesudarinėjo – atsižvelgiant į poreikį ir grupių perpildymus neturėjo galimybių. Ką gi, laukiame toliau. Stebėjau sūnaus eilę darželyje ir plojau rankom – vis kilome į viršų, kol apsistojome ties 9, o vėliau ir 4 vieta eilėje. Džiugu – nuo šių metų rugsėjo buvau garantuota išleisti mažylį į darželį.
Stebėjau sūnaus eilę darželyje ir plojau rankom – vis kilome į viršų, kol apsistojome ties 9, o vėliau ir 4 vieta eilėje. Džiugu – nuo šių metų rugsėjo buvau garantuota išleisti mažylį į darželį.
Šiemet jau naktinėjau registruodama dukrą į lopšelį. Neišsiplėsiu apie tai, kaip puikiai vėl veikė sistema, kad visą naktį nemiegojau laukdama, kada ji „atsigaus“, ir galop ryte, išgirdusi, kad galiu nebevargti, ne miegoti ėjau, o po smagios nakties puikiai leidau laiką su vaikučiais, kad ir paraudusiom akim. Ką darysi, tokia sistema.
Ir štai pasiekė naujienos, kad mamytės jau džiūgauja gavusios darželius, puolu tikrinti ir aš – sūnus „1 eilėje“. Puikiai! Atstovėję metus eilėje, joje išliekame ir toliau, dabar gi, žiū, pirmi. Žinot, norisi užsidėti pirštines, pasikabinti bokso kriaušę ir gerai išlieti susikaupusias emocijas. Jau nekalbu apie dukrą, kurią pavyko užregistruoti paleidus naująją sistemą, ir dabar ji 115 eilėje. Taip, prognozės linksmos – darželį kokių 6 metų būdama gal ir gaus...
Važiuoju į savivaldybę – paaiškinkit, žmonės mielieji, kodėl būnant ketvirtam eilėje, sudarius grupes toje pačioje eilėje ir lieki. Atsakymas paprastas – šiemet 2012 m. gimusių vaikučių grupės darželis nesudarinėjo.
Važiuoju į savivaldybę – paaiškinkit, žmonės mielieji, kodėl būnant ketvirtam eilėje, sudarius grupes toje pačioje eilėje ir lieki. Atsakymas paprastas – šiemet 2012 m. gimusių vaikučių grupės darželis nesudarinėjo.
Toliau skambinu direktorei – malonioji ponia, taip pat kaip ir pernai, maloniai paaiškina – „stebime poreikį, grupes sudarinėjame atitinkamai atsižvelgdami į skirtingo amžiaus vaikų kiekį ir galimybes sudaryti naujas grupes išėjus vyresniesiems“.
Atsakymas logiškas. Bet kaip pakliūti į darželį, jeigu pernai buvom lopšelinukų amžiaus – nepatekom, nes tokių grupių nesudarinėjo. Šiemet sūnus yra jau tarp vyresnių – dabar gi tokio amžiaus vaikučių grupės nesudarinėjo.
Aš negaliu atsiversti statistikos ir gilintis, kada kokias grupes sudarinėti reikia ar ne, nenoriu šaukti (nors norėčiau), kad sistema nesuvokiama, nes visiems vaikams reikia į darželį – nesvarbu 2 metai jam ar 5. Nes ir tėvams visiems reikia dirbti – nesvarbu, jo vaikui 2 metai ar 5.
Ar yra žmogus, kuris gali išspręsti pajamų ir išlaidų formulę: abu su vyru dirbam, mokam mokesčius, Vilniuje gyvenam (ir esame deklaravę savo gyvenamąją vietą, p. Šimašiau) jau 8 metai, kaip ir dauguma jaunų šeimų, esam įsigiję būstą su paskola, dabar leidžiam abu vaikus į privatų darželį.
Tie du maži pipirai turi puikų apetitą, nori apsirengti ne tik drabužiais, pirktais dėvėtų prekių parduotuvėj. Aš noriu juos nuvežti prie jūros, kad plėstųsi jų akiratis, būtų gera sveikata (visi puikiai žinome, kad darželinukai serga kas 2 savaites ir čia dar geriausiu atveju). Mums reikia išlaikyti automobilį. Ir sudėjus visas šias išlaidas mūsų šeimos biudžetas išeina su dideliu minusu. O kur dar programos „Parama jauniesiems verslininkams“, „Investuok“ ir pan. Tai iš ko, mielieji, tą savo verslą pradėti, jeigu nežinai iš kur pinigų gauti mašinos padangoms pasikeisti?
O štai žmonės, smagiai gyvenantys iš valstybės pašalpų (kurios surenkamos iš mūsų mokamų mokesčių), „gaminantys“ vaikus valstybės demografinei padėčiai gerinti, „vargšės“ vienišos mamos (tikrai ne visas jus, mielos vienišos mamos, turiu omenyje), kurių tėčiai tuoj grįš iš užsienio, kalėjimo arba kaimynės Jadvygos, ir jie susituoks, gyvens ilgai ir laimingai – štai visi šie žmonės, kuriems mes, mokėdami mokesčius padedame linksmai gyventi, veda savo pabiručius į darželį ir net nesupranta, kokios čia problemos su tais darželiais kankina nesusipratėlius Vilniaus tėvelius.
Visi šie žmonės, kuriems mes, mokėdami mokesčius padedame linksmai gyventi, veda savo pabiručius į darželį ir net nesupranta, kokios čia problemos su tais darželiais kankina nesusipratėlius Vilniaus tėvelius.
Sako, nauja valdžia tikrai kažką pakeis. Ar tikiu tuo? Žinoma. Tik va tuo tikėjimu už privatų darželį kas mėnesį sumokėt negaliu...
Mūsų šeima gyvena gerai, net labai gerai, turėčiau pasakyti. Džiaugiuosi turėdama puikų vyrą, kuris turi gerą darbą, yra protingas, džiaugiuosi už save, kad dirbu mėgstamą ir patrauklų finansine prasme darbą.
Ir žinau, kad mes visada rasime išeitį iš bet kokios padėties. Bet, ponai valdžios atstovai, palaikykite ir mus, tuos, kurie stengiasi, kurie kuria gražesnį ir šviesesnį miestą, kurie nori čia gyventi, dirbti ir uždirbti, ir dalį savo pajamų investuoti į savo gyvenamąją aplinką. Palaikykite mus, tuos, kurie jau senai nusipelnė bent to, kad turėtų galimybę leisti vaikus į valstybines ikimokyklines ugdymo įstaigas.
