Kuo pavojingas sveikatos sektoriaus privatizavimas?
Valstybės lėšomis finansuojant privačias gydymo įstaigas kyla reali grėsmė valstybinio sektoriaus stiprumui ir efektyvumui. Privatizuojamos šeimos gydytojo paslaugos, brangių tyrimų paslaugos, kasdienės gydytojų specialistų konsultacijos, dienos chirurgija ir kt. Mūsų valstybė dosniai skiria Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas privačioms gydymo įstaigoms ne iš dangaus, o valstybinio sektoriaus sąskaita, t.y., PSDF ir valstybės biudžeto lėšomis. Akivaizdu, kad čia gali vykti korupciniai susitarimai.
Svarbu labai atsakingai naudoti valstybės lėšas finansuojant privatų sveikatos sektorių. Tokia parama turi būti griežtai reguliuojama valstybės ir leidžiama tik kritiniais momentais, pvz., dotacijos pandemijos metu arba kai valstybinė sistema nesugeba patenkinti padidėjusios paklausos tam tikruose regionuose.
Visgi reikalingas tiek šalies vidinis reguliavimas, tiek Europos Parlamento iniciatyvos, kurios padėtų užtikrinti veiksmingą ir skaidrų privačių gydymo įstaigų finansavimą mokesčių mokėtojų surinktomis lėšomis ir valstybės biudžeto lėšomis.
Šiuo metu Lietuva yra ant pavojingo slenksčio, finansuodama privačias gydymo įstaigas valstybės lėšomis ir taip silpnindama valstybinį sveikatos sektorių, bei galiausiai, mažindama jo atsparumą krizėms ir grėsmėms.
Atsparumas krizių atveju ir kasdienis efektyvumas
Pandemija atskleidė daugelį sveikatos sistemų trūkumų ir pabrėžė būtinybę siekti sveikatos sistemos atsparumo ir nepriklausomumo nuo tiekimo grandinių. Pandemija parodė, kad tik stiprus valstybinis sveikatos sektorius gali efektyviai veikti krizės metu.
Naujos kadencijos Europos Parlamentas privalo siekti stiprinti ES sveikatos apsaugos sistemos atsparumą grėsmėms, korupcijai bei krizėms. Turime stiprinti valstybinį sveikatos sektorių, kad jis nebūtų privatizuotas ir būtų stiprus bei efektyvus kasdien bei krizės atveju.
Kokie konkretūs sprendimai leistų tai realizuoti?
- Nustatyti minimalų, 7 proc. nuo šalies BVP, dydį sveikatos sistemos finansavimui.
- Nustatyti aiškias taisykles, kokiais atvejais privataus kapitalo gydymo įstaigos gali būti finansuojamos valstybės lėšomis.
- Nustatyti lubas maksimaliam galimam privačių įstaigų finansavimui valstybės lėšomis – iki 15 proc. nuo viso sveikatos sektoriui skiriamo valstybės biudžeto.
Šie sprendimai yra esminiai siekiant sukurti stiprią ir atsparią sveikatos priežiūros sistemą, kuri galėtų efektyviai veikti tiek kasdien, tiek krizės metu. Valstybės narės, susitardamos dėl minimalių finansavimo standartų, padėtų užtikrinti, kad visi ES gyventojai turėtų prieigą prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.
