Džiuginta Balčiūnė: Socialinių įmonių laidotuvių maršas jau prasidėjo

Pagrindiniai reformos pokyčiai:

1. pasibaigus ekstremaliai situacijai bus remiami tik neįgalūs darbingo amžiaus socialinių įmonių darbuotojai. Anksčiau buvo remiami ir vyresni kaip 50 metų asmenys, pensininkai bei ilgalaikiai bedarbiai, kurie turi sudaryti bent 50 proc. visų darbuotojų (anksčiau buvo 40 proc.).
2. Iš neremtinos veiklos įmonė galės gauti ne daugiau kaip 15 proc. pajamų (anksčiau buvo 20 proc.).
3. Pagal įstatymo 27 straipsnį ne mažiau kaip 75 procentai (!) socialinių įmonių grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno turi būti skiriama socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu. Šis reikalavimas galioja jau nuo šių metų 2020 m. sausio 1 d. 75 procentai pelno taip kaip nurodyta aukščiau turi būti panaudoti per vienerius metus nuo finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo Juridinių asmenų registrui dienos.

Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašas numato, kad pelno panaudojimo ataskaitoje nurodoma pelno dalis turi būti skiriama asmenų, priklausančių tikslinėms grupėms:

1. užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms;
2. darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti;
3. darbo vietoms ir jų darbo priemonėms pritaikyti;
4. mokymams;
5. darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti;
6. administravimo išlaidoms, susidarančioms dėl nurodytų tikslinių grupių darbo;
7. transporto išlaidoms, susijusioms su tikslinių grupių vežimu į darbą ir iš darbo, taip pat šioms tikslinėms grupėms dirbti namuose reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimu į namus ir iš namų;
8. asistento išlaidoms, jei tikslinių grupių darbo funkcijoms atlikti yra nustatytas asistento pagalbos poreikis;
9. tikslinėms grupėms priklausančių asmenų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos priemonių plane nurodytoms priemonėms įgyvendinti.

Praktikoje šie pokyčiai socialinėms įmonėms reiškia daugeliu atveju pabaigą. Pirma, Užimtumo tarnyba negali pasiūlyti reikiamo kiekio neįgaliųjų darbuotojų, net jei įmonė ir turi galimybę užtikrinti jiems darbo. Antra, pelno siekiančios įmonės nenori/negali uždirbto pelno skirti viešiesiems interesams tenkinti.

Kyla klausimų apskritai, ar ši pelno „nusavinimo“ teisės norma, atitinka LR Konstituciją, būtent ar neprieštarauja jos 23 straipsniui (Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.) ir 46 straipsniui (Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.).

Dauguma socialinių įmonių statusą turinčių įmonių šiuo metu kelia sau klausimą, ar atsisakyti socialinės įmonės statuso patiems, ar laukti iki vadovaujantis įstatymo 11 str. 1 d. 6 d. socialinės įmonės statusas bus panaikintas automatiškai, kai įmonė daugiau kaip 2 mėn. iš eilės ar 2 mėn. per kalendorinių metų laikotarpį neatitinka neįgaliųjų darbuotojų reikalaujamo skaičiaus ir proporcijų bendrovėje.

Kyla klausimų apskritai, ar ši pelno „nusavinimo“ teisės norma, atitinka LR Konstituciją, būtent ar neprieštarauja jos 23 straipsniui (Nuosavybė neliečiama).

Ne mažiau aktualus klausimas pelno siekiančioms privataus kapitalo įmonėms yra ir tai, kaip reikės skirstyti per 2020 finansinius metus uždirbtą pelną 2021 metais.

Ar tuo atveju, jei įmonė pusę metų veikė kaip socialinės įmonės statusą turinti bendrovė ir atitiko visus įstatymo keliamus reikalavimus, gavo atitinkamas subsidijas pagal įstatymą, o antrąjį pusmetį – tokio statuso pati savanoriškai atsisakė arba jis buvo panaikintas automatiškai, ar tokiu atveju skirstant pelną, reikia laikytis 75 proc. pelno paskirstymo taisyklės. Įstatymas į šį klausimą atsakymo nepateikia, lieka sekti bendra logika, kad skirstant pelną 2021 metais, galios tuo metu įmonei taikomi įstatymai, t. y. jei tuo metu įmonė socialinės įmonės statuso neturės, tai jai nebus taikomas ir socialinių įmonių įstatymas bei atitinkamai jo nuostatos dėl pelno skirstymo. Tokią teisinę poziciją neoficialiai patvirtina ir vyriausybės institucijos, atsakingos už įstatymo stebėseną.

Kyla pagrįstų būgštavimų, ar nebus piktnaudžiaujama tokia liberalia pozicija ir ar įmonės, veikusios kaip socialinės įmonės visus 2020 ar bet kuriuos paskesnius metus, ir nenorinčios atsisakyti 75 proc. pelno, nenuspręs atsisakyti socialinės įmonės statuso prieš pat pelno skirstymo momentą.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, labai tikėtina, kad daugeliui įmonių antrasis 2020 metų pusmetis bus skirtas savanoriškam socialinės įmonės statuso atsisakymui arba jo netekimui įstatymo tvarka. Dalyje įmonių liks dirbti neįgalieji, bet jų darbo vieta nebebus remiama subsidijomis pagal socialinių įmonių įstatymą, dalis įmonių bus priverstos atleisti darbuotojus ir baigti veiklą.

Ar liks Lietuvoje socialinių įmonių statusą turinčių įmonių ir kokiame verslo sektoriuje jos veiks, sužinosime artimiausiu metu. Norisi tikėtis, kad antrasis šių metų pusmetis nebus vien socialinių įmonių pabaiga, o net jei ir būtų, tai kad daugiau neįgaliųjų pavyktų įsidarbinti laisvojoje darbo rinkoje. Juk toks buvo reformos tikslas.

Dalyje įmonių liks dirbti neįgalieji, bet jų darbo vieta nebebus remiama subsidijomis pagal socialinių įmonių įstatymą, dalis įmonių bus priverstos atleisti darbuotojus ir baigti veiklą.

Ar liks Lietuvoje socialinių įmonių statusą turinčių įmonių ir kokiame verslo sektoriuje jos veiks, sužinosime artimiausiu metu. Norisi tikėtis, kad antrasis šių metų pusmetis nebus vien socialinių įmonių pabaiga, o net jei ir būtų, tai kad daugiau neįgaliųjų pavyktų įsidarbinti laisvojoje darbo rinkoje. Juk toks buvo reformos tikslas.

Statistika iki reformos Lietuvoje:

• veikė 177 socialinės įmonės: 155 uždarosios akcinės bendrovės, 17 viešųjų įstaigų, 3 individualios įmonės, po vieną mažąją bendriją ir akcinę bendrovę;
• socialinėse įmonėse dirbo beveik 7 tūkst., atviroje rinkoje – apie 40 tūkst. neįgaliųjų;
• iš valstybės minėtos įmonės gavo 30 mln. eurų paramos, iš kurių 97 proc. panaudota atlyginimams.

Džiuginta Balčiūnė yra Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ partnerė, advokatė.