Gediminas kvietė į pirmą Lietuvoje LEZ
1323 m. sausio 25 dienos laiškas, rašytas Vilniuje (būtent jame pirmąsyk istorijoje paminėtas Vilniaus pavadinimas), be užuolankų kalba apie artimą sostinės ateitį: „(..) atveriame [mūsų] žemę, valdas ir karalystę kiekvienam geros valios žmogui: kariams (riteriams), ginklanešiams, pirkliams, valstiečiams, kalviams, račiams, kurpiams, kailiadirbiams, malūnininkams, smuklininkams, bet kokiems amatininkams. Visiems šiems išvardytiems – kiekvienam pagal jo rangą – norime žemę padalyti. Tie, kurie norėtų atvykti kaip žemdirbiai, dešimt metų tedirba mūsų žemę be mokesčio. ir Pirkliai teįvažiuoja ir teišvažiuoja be mokesčio bei muito laisvai, pašalinus bet kokias kliūtis. Karius ir ginklanešius, jei norėtų pasilikti, aprūpinsiu daiktais ir nuosavybe, kaip dera.“
Mes turime tęsti istorines tradicijas, atverdami Vilnių įvairiausių talentų žmonėms ir būtent taip pagerbdami mūsų miesto įkūrėją – kunigaikštį Gediminą ir švęsdami sostinės – neeiinio miesto gimtadienį.
Pasaulyje yra daugiau nei 5000 LEZ‘ų, ir ši tendencija auga
Europoje yra apie 100 LEZ‘ų. Pirmoji LEZ įkurta 1947 metais Triesto uoste Italijoje. Remiantis UNCTAD 2019 m. Pasaulio investicijų ataskaita, šių ypatingų ekonominių zonų skaičius pasaulyje šiuo metu yra daugiau nei 5000. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje šis skaičius vis dar buvo mažesnis nei 200.
EBPO duomenimis, LEZ eksportas sudaro apie 20 procentų pasaulinės prekybos prekėmis. LEZ – tai geografiškai apibrėžtos sritys, kuriose įmonėms taikomos specialios taisyklės. Investuotojams suteikiamos mokesčių lengvatos, atleidžiama nuo muitų ir kitos finansinės paskatos, supaprastintos administracinės procedūros ir suteikiama aukštos kokybės infrastruktūra.
LEZ yra plačiai naudojamas ekonominės politikos instrumentas, ypač besivystančiose šalyse, siekiantis sudaryti įmonėms patrauklias investavimo sąlygas ir taip kompensuoti nacionalinės verslo aplinkos trūkumus. Jomis dažniausiai siekiama pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, didinti ir diversifikuoti eksportą bei kurti darbo vietas. Be to, vyriausybės tikisi, kad vidaus ekonomika ilgainiui turės naudos iš žinių ir technologijų plitimo.
Pagal LEZ skaičių Lietuva yra trečia Vakarų pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lenkijos.
LEZ yra ypač plačiai paplitusios Azijoje, kur jos laikomos pagrindiniu pastarųjų dešimtmečių į eksportą orientuoto augimo varikliu. Ypatingai daug tokių zonų turi Kinija (pavyzdžiui čia).
Europos Sąjungos politika ir Lietuvos LEZ reglamentavimas
Europos Sąjungos (ES) bendroji rinka, kurią sudaro 500 milijonų vartotojų ir 21 milijonas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), yra ambicingiausias pasaulyje prekybos bendradarbiavimas ir didžiausias pasaulinės prekybos žaidėjas. ES yra didžiausias pasaulyje prekybos blokas, jai tenka 16,5 proc. pasaulio importo ir eksporto. Laisva prekyba tarp jos narių visada buvo vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų, ji taip pat yra įsipareigojusi liberalizuoti pasaulinę prekybą. ES yra didžiausia pasaulyje pagamintų prekių ir paslaugų eksportuotoja ir didžiausia importo rinka daugiau nei 100 šalių.
Pagal LEZ skaičių Lietuva yra trečia Vakarų pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lenkijos. Nepaisant to, kad LEZ turi apie 70 proc. išsivysčiusių šalių ir dažniausiai tai yra laisvosios muitų zonos, skatinančios užsienio prekybą, Lietuvoje yra kitaip.
„Nors teigiama, kad šiandien LEZ zonų teisinis reguliavimas Lietuvoje yra vienas palankiausių Europoje, vis dėlto galiu pateikti ir kritikos“, – teigia dr. Erika Godlevska, kūrybinių ir kultūrinių industrijų politikos ekspertė. Jos teigimu, Lietuva, kaip ir daugelis Europos šalių, kalbėdama apie LEZ, vis dar turi mintyje tik gamybą, „plyno lauko“ investicijas ir gerą infrastruktūrą, kas žiūrint futuristiškai – tik iš dalies tinkamas požiūris. Kūrybinių ir kultūrinių industrijų (KKI) plėtrai Lietuvoje, ypatingai Vilniuje, reikalingas kitoks priėjimas ir sąlygos.
Vilnius, įkurdamas į KKI orientuotą LEZ Vilniuje, žengtų istorinį žingsnį ir pratęstų Gedimino misiją, – juk jis norėjo matyti talentingus žmonės iš viso pasaulio. Vilnius, sudarydamas išskirtines sąlygas menininkams ir kūrybiniams verslams, ilgalaikėje perspektyvoje taptu kūrybos ir kūrybinių industrijų miestas. Tačiau šis žingsnis reikalauja persvarstyti nusistovėjusias taisykles, nes KKI pramonė yra kitokia nei tradicinė gamyba.
Svarbiausi KKI sektoriaus požymiai: (1) didelis laisvai samdomų darbuotojų kiekis; (2) didelis mažų ir vidutinio dydžio įmonių kiekis; (3) neapibrėžta rinka (KKI produktų paklausa sunkiai prognozuojama) ir su tuo susijusi aukšta rizika; (4) labai trumpas inovacijų, mados ir KKI produkto ciklas (madinga / nemadinga); (5) sistema „laimėtojai gauna viską“, nes egzistuoja didžiuliai skirtumai tarp laimėtojų ir pralaimėtojų. Būtent tokiai pramonei su tokiomis rizikomis
Todėl įkuriant Vilniuje KKI LEZ ir taip žengiant istorinį žingsnį, labai svarbu nepaskubėti, o kartu su mokslininkais ir KKI bendruomene parengti tinkamas investicines taisykles, sukurti KKI eksporto ekosistemą.
LEZ veikia apibrėžtoje teritorijoje, o Vilniaus miestas ir yra apibrėžta teritorija. Joje yra tam tinkama infrastruktūra, – viskas, ko reikia pritaikyti dirbančioms KKI įmonėms LEZ‘e:
Mokestis Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje / Bendras tarifas Lietuvoje
Pelno mokestis 0% (pirmuosius 10 metų) / 15%
Pelno mokestis 7,5% (kiti ateinantys 6 metai) / 15%
Nekilnojamojo turto mokestis 0% / 1%
Dividendų apmokestinimas 0% (užsienio investuotojams) / 15% fiziniams asmenims
Taip Vilnius taps Kūrybinių ir kultūrinių industrijų Meka Europoje, tai bus ir mūsų sostinės europinis identitetas, – vieta, kur gera gyventi ir kurti.
Anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, norint Vilniuje įkurti LEZ, pirmiausia reikalinga galimybių studija, kuri pagrįstų LEZ kaštų ir naudos santykį. Tuomet – politinis sprendimas, o tiksliau – atskiras įstatymas, kuriuo remiantis veiktų LEZ.
Erika Godlevska yra Liberalų sąjūdžio kandidatė į Vilniaus miesto tarybą.
