Atrodo, tęsiamas nuožmus karas su miesto visuomene, nepritariančia valdžios nuomonei: taip buvo pasielgta vasarą, beatodairiškai kertant miesto medžius, taip daroma ir dabar, slapčiom rezgant vadinamąją mokymo įstaigų pertvarką.
Pamėginkime paanalizuoti padėtį, nes tikrieji miesto valdžios tikslai kelia tik klausimus be atsakymų.
Kodėl Kauno miesto savivaldybė siekia vienašališkai nutraukti Šv. Mato gimnazijos reikmėms naudojamų patalpų panaudos sutartį ir čia pradėti vykdyti Savivaldybei pavaldaus Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specializuoto ugdymo programas? Teoriškai tokią teisę Savivaldybės atstovai turi, nes šiemet sutartis su Šv. Mato gimnazija baigia galioti. Tačiau kitų patalpų, kuriose gimnazija galėtų vykdyti savo veiklą, vienintelė mokyklos steigėja Vilkaviškio vyskupija neturi, vadinasi, švietimo įstaiga bus likviduojama. O gal priežastis slypi kitur: slapta įtampa su Katalikų Bažnyčia, nenoras diegti jaunimui krikščioniškas vertybes?Prieš daugiau kaip savaitę Seimo
narių Kauno krašto bičiulių grupė parengė oficialų kreipimąsi Premjerui, švietimo ir mokslo ministrei, Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, Vyriausybės atstovei Kauno apskrityje ir Seimo kontrolierių įstaigai dėl neužtikrinamų katalikiškų nevalstybinių mokyklų bendruomenių teisių. Deja, pasirašyti šio dokumento nesutiko net ir tie valstiečiai-žalieji, kurie viešai deklaruoja išpažįstantys katalikiškas vertybes, auklėjimą. Gal nenorėjo rinktis – Bažnyčia ar parama vis artėjančiuose prezidento rinkimuose savo kandidatui?
Pripažinkime: Šv. Mato gimnazijos pasiekimai daugelyje mokymo dalykų net aukštesni už Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus, o ir lyginti ją su kitomis privačiomis ugdymo įstaigomis nėra objektyvu, nes privačios mokymo įstaigos atsirenka gabiausius vaikus, išlaikiusius „stojamuosius“. Tačiau Šv. Mato gimnazija ne tik nerenka mokesčio už mokslą, bet ir be atrankos priima visus moksleivius, kurie gyvena Panemunės rajone.
Valdantieji iškėlė, anot jų, kompromisinį siūlymą: Šv. Mato gimnazijoje įkurti bendrą su Savivaldybe įstaigą, kuri valdytų mokyklą. Teisė paskirti jos direktorių tokiu atveju priklausytų Savivaldybei. Ar tuomet būtų užtikrintas katalikiško ugdymo tęstinumas, numatytas gimnazijos steigimo dokumentuose, nes Vilkaviškio vyskupija net nežinotų, nei kas tas direktorius būtų, nei kokių jis pažiūrų, krikščioniškų ar ne.
Kita alternatyva – vyskupijai siūlomos patalpos „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, kurioje savo veiklą galėtų tęsti Šv. Mato gimnazija. Gal „pertvarkos“ iniciatoriams reikėtų žinoti, kad perkėlus gimnaziją į Verkių gatvę kitapus Nemuno ji atsidurtų nebe savo steigėjos Vilkaviškio vyskupijos, o Kauno arkivyskupijos kuruojamoje teritorijoje, taip pat vaikams iš dabartinės mokyklos aptarnaujamos teritorijos nebūtų tiesioginio susisiekimo galimybės.
Beje, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui Šv. Mato gimnazijos patalpos taip pat nėra tinkamos, nes jos labai toli, ir moksleiviams iš kitų perpildytų licėjaus patalpų nebus patogu ten nuvykti. Čia susirinktų geriausiu atveju pora dešimčių gimnazistų.
Kokios pozicijos laikosi Švietimo ir mokslo ministerija, į kurią kreipėsi gimnazijos bendruomenė ir Vilkaviškio vyskupija?
Sausio 10 d. ministerija savo rašte ir Kauno miesto savivaldybei, ir vyskupui Rimantui Norvilai teisine kalba išdėstė pažeidimus, dėl kurių šių mokyklų pertvarkymas negalimas. Rašte įsakmiai nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybės miesto mokymo įstaigų pertvarkos plano pakeitimo projektas turi būti derinamas su Šv. Mato gimnazijos bendruomene ir kitomis interesų grupėmis.
Švietimo įstatymas reglamentuoja, kad Savivaldybė sudaro sąlygas nevalstybinėms mokykloms steigtis ir veikti, ir nevalstybinė mokykla gali būti reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma tik savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kaip jau žinome, savininkai nei reorganizacijai, nei likvidacijai ar pertvarkymui nepritaria, atvirkščiai – griežtai prieštarauja.
Ir tai ne pirmas atvejis, kai nesitariama su visuomene, slepiama informacija. Vasario 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje numatomas tvirtinti miesto mokymo įstaigų pertvarkos planas oficialiai paskelbtas tik sausio 29-ąją. Iš viešojoje erdvėje pasirodžiusios pabiros informacijos žinome, kad planuojama sujungti kelias ugdymo įstaigas. Pavyzdžiui, Kalniečių rajone esančią Antano Smetonos gimnaziją ketinama jungti su daugiau nei už keturių kilometrų esančia Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija, o Šančių rajone esantį Vandos Tumėnienės ugdymo centrą, organizuojantį ugdymą reabilitacijos centre ir miesto ligoninėse besigydantiems vaikams, norima jungti prie Kovo 11-osios gimnazijos, esančios priešingoje miesto pusėje ir niekaip nesusijusios su specifinėmis besigydančių vaikų ugdymo centro funkcijomis. Nelogiškas ir Kauno 6-ojo lopšelio-darželio jungimas prie Aleksandro Puškino gimnazijos, kurioje nuo seno ugdymas vyksta rusų kalba.
Laukdami daugeliui moksleivių tėvų ir jų vaikams svarbaus mokymo įstaigų pertvarkos plano patvirtinimo miesto Taryboje, daugelis jų rašo kreipimusis su šimtais parašų Kauno vadovams, atsakingiems tarnautojams. Į Pilėnų progimnazijos patalpas Ašigalio gatvėje nebus priimami pirmokai, nors mokykla yra vienintelė saugi sala tarp dviejų judrių gatvių, klasės suremontuotos, nuolat daugėja mokinių. Tėvų teigimu, šiose patalpose paliekama viešoji įstaiga „Būk savimi“, o mokyklos patalpos mažiausiai metus stovės tuščios. Motyvuotai ir griežtai artėjančiai „pertvarkai“ prieštarauja Tito Masiulio mokyklos bendruomenė, atstovaujanti neformaliajam ugdymui, ir Dainavos rajono gyventojai. Jie 26 lapais (!) parašų gina šios mokyklos neformalaus vaikų švietimo skyrių Pramonės gatvėje, kurį ketinama prijungti prie... Suaugusiųjų mokymo centro kitame miesto gale. Šiuo metu neformaliajame ugdyme dalyvauja 342 moksleiviai, jie amato pradmenų mokosi 18 būrelių.
Visų reorganizuojamų mokyklų tėvai, bendruomenės pertvarkos projekto nepalaiko, piktinasi tokiu valdančiųjų „tvarkymusi“ (šis žodis kauniečius pasitinka šimtuose stendų visame mieste). Kurią versiją benagrinėtume – norą užvaldyti gražiame pušyne įsikūrusias Šv. Mato gimnazijos patalpas, nemeilę Bažnyčiai, siekį į mokyklų vadovų kėdes susodinti savus – užvis svarbiausia tai, kad nepaisoma visuomenės balso, nukenčia ugdymo kokybė ir, svarbiausia, vaikų ateitis.
Edita Gudišauskienė yra Kauno miesto savivaldybės tarybos Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė.
