Komunikacija yra „ledas“, ekonomika yra „bomba“, ateitis prasideda kažkokia abėcėlės raide ir panašios reklamos, kurių galima prisižiūrėti internete, televizijoje, didžiųjų miestų gatvėse, studijas pateikia kaip atsakymą į visus gyvenimo klausimus.
Studijos jus padarys perspektyviais, šauniais, nuostabiais, leis užsidirbti pinigų, gyventi taip, kaip norite. O kur dar kiekvieno universiteto prisistatymas: vienas seniausias, kitas šauniausias, kitas moderniausias, kitas dar modernesnis. Bet ar visa tai tiesa?
Rasti vieną atsakymą į šiuos klausimus turbūt neįmanoma. Kiekvienas bent kiek ir bet kokių studijų ragavęs jaunuolis turės savo versiją. Todėl šis straipsnis nepateikia universalių dėsnių. Tai tiesiog asmeninė patirtis, tai, ką mačiau ir toliau matau jau šeštąjį kartą ruošdamasi sutikti rugsėjo pirmąją universitete.
Pirmiausia, ką reikia žinoti, yra tai, kad studijos jus apgaus jau pačią pirmą minutę. Rugsėjo pirmąją jūsų studijų programą fakulteto administracija apibūdins kaip geriausią, perspektyviausią ir nuostabiausią.
„Istorikų šiais laikais reikia labiau nei branduolinės fizikos žinovų“ – šitą sakinį išgirs ir šių metų pirmakursiai istorikai Vilniaus universitete.
Klausydamiesi panašių kalbų vyresni studentai smagiai braukia juoko ašaras. Pirmasis ruduo universitete ir naujame mieste bus tikrai malonus, nauji žmonės, kurie stengiasi atrodyti draugiškesni, malonesni ir protingesni nei yra iš tikrųjų, dėstytojai, kurie dar bando neišgąsdinti jaunimo, gyvenimas be tėvų kontrolės, tik su jų finansine pagalba – tikrai žavu. Net ir pirmoji egzaminų sesiją, kad ir kokia baisi, yra nuotykis.
Vėliau – gal jau antrą semestrą, gal kitais metais – studijos parodys tikrąjį veidą. Sunkus arba beprasmis, arba sunkus ir beprasmis mokymasis, referatų apie nieką rašymas, susitikimas su dėstytojais, kurie atvirai niekina studentus.
Vėliau – gal jau antrą semestrą, gal kitais metais – studijos parodys tikrąjį veidą. Sunkus arba beprasmis, arba sunkus ir beprasmis mokymasis, referatų apie nieką rašymas, susitikimas su dėstytojais, kurie atvirai niekina studentus.
Frazės: „Aš primatą lengviau išmokyčiau“, „jūs kaip iš Animal planet“, „kaip gaila, kad panaikino fizines bausmes universitete“ dar laukia būsimų antrakursių VU geografijos studentų, sėkmės jiems.
Būsimųjų tiksliųjų mokslų studentams tenka pasakyti, kad „tiksliukai“ studijomis nusivilia rečiau, bet rečiau ir jas baigia. Diplomuoti 25 cheminės inžinerijos specialistai atrodo tikrai laimingesni ir nuoširdžiau besidžiaugiantys savo diplomais nei 70 istorikų, filosofų, sociologų, ar be skaičiaus daug vadybininkų.
Be to, dauguma studijavusių dalykus, neištariamais pavadinimais, teigia, kad nors pirmi du metai buvo žiaurūs (jau net ne sunkūs), vis dėlto studijuoti buvo verta ir tikrai daug visko išmokta. Ar verta buvo studijuoti humanitarinius ar socialinius mokslus, dauguma juos baigusiųjų atsakyti negali. Šalia nuobodulio, nusivylimų dėstomais dalykais ar bendra studijų sistema, dar laukia nevaldomas, įkyrus, netvarkingas arba neįtikėtinai nuobodus (neaišku, kuris derinys blogiausias) kambariokas, važinėjimas didžiųjų miestų viešuoju transportu, tikimybė, kad būtinai prarasite piniginę, pamesite studento pažymėjimą ar bent jau pasiklysite, – visa tai yra studijos.
Žinoma, dalis jaunuolių renkasi mokslą užsienyje. Gal ten viskas kitaip? Pašnekovė, besimokanti Anglijoje, pasakojo, kad svetur ieškojo galimybės pakeisti aplinką, patirti nuotykį, išmokti gyventi savarankiškai. Šios viltys pasiteisino – tai buvo ir vis dar yra puiki patirtis.
Vis dėlto skirtingi žmonės turi skirtingą patirtį, todėl į klausimą, ar rekomenduotų studijas užsienyje kitiems, mergina atsakė, kad „esu girdėjusi ir labai laimingų žmonių istorijų ir nusivylimų, taip kad nemanau, kad kažkokios rekomendacijos gali padėti. Kiekvieno jauno žmogaus sprendimas, mano manymu, turėtų būti individualus, o galva neprikimšta paskalų apie kažkieno kito gyvenimą ir patirtis“.
Taigi, ką studijos žada ir ką duoda?
Žada – viską apie, ką tik svajojote, o realybėje daugiausia duoda gyvenimiškos patirties ir kartais žinių. Studijos, nesvarbu kokios specialybės, lavina kantrybę ir skatina nenuleisti rankų, išmoko mažiau miegoti ir greičiau rašyti, rasti išeitį, kai jos atrodo nėra (rašto darbą reikia atiduoti rytoj, reikalinga literatūra tik lenkų kalba, o bibliotekos nedirba). Itin daug išsilavinimui duoda ir žmonės, su kuriais yra studijuojama.
Bendravimas su jaunais intelektualais ar bent jau norinčiais tokiais būti tikrai daugiau išmoko nei pusantros valandos itin greito konspektavimo. Bet nereikia išsigąsti, kaip jau minėta, universalių dėsnių čia nėra. Daliai jaunimo studijos tikrai būna gražiausi gyvenimo metai, gal tokie bus ir jums.