Kai tik Seime Vyriausybės valandos metu užsirašydavau klausti Susisiekimo ministro, visi žinodavo, apie ką bus klausimas. Kelių direkcija taip pat yra sulauksi ne vieno laiško su raginimais spartinti darbus. Tačiau ledai slenka lėtai – Vyriausybės prioritetų sąraše dominuoja kiti keliai.
Trumpai primenu kelio remonto darbų seką. Pranešimų apie būtinybę remontuoti didžiąją dalį magistralės pasirodė jau 2011 m., kai Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai teigė ruošiantys studiją ir svarstantys kelio A14 rekonstrukcijos remonto darbus atlikti arba savo lėšomis, arba skelbti partnerystės konkursą.
2014 m. tuometinė Vyriausybė pritarė viešosios ir privačiosios partnerystės projektui. Buvo numatyta, jog kelio Vilnius-Utena remontas kainuos apie 605 milijonus litų, arba 180 mln. eurų. Teigta, jog viešąjį konkursą laimėjęs ir partnerystės sutartį pasirašęs privatus subjektas atliks kelio ruožo nuo 21 iki 94 km projektavimo, rekonstrukcijos ir dangos stiprinimo bei priežiūros darbus. Darbus pradėti planuota 2016 m., o baigti – 2019 m.
Projektui reikėjo Seimo pritarimo, tačiau parlamente jis įstrigo. Kaip vėliau paaiškėjo, jis tapo verslo grupių kovos ir teisėsaugos tyrimų objektu dar vis besitęsiančioje MG Baltic byloje. Visgi po ilgų diskusijų 2015 m. gruodžio mėn. Seimo nariai patvirtino nutarimą, kuris uždegė žalią šviesą pradėti kelio remonto darbams. Valstybė projektui galėjo skirti 169,3 mln. eurų. Tačiau kelininkų 2016 m. minėtame kelyje taip ir neišvydome.
2017 m. pavasarį paskelbta, jog atsisakoma viešosios ir privačiosios partnerystės, kadangi tokiu būdu valstybės turtiniai įsipareigojimai nominalia verte būtų nuo 191 mln. iki 288,4 mln. eurų, o tai gerokai viršytų anksčiau Seime nustatytą sumą. Nuspręsta kelią rekonstruoti atskirais ruožais, panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas bei paskolas. Darbai 2017 m. neprasidėjo.
2018 m. LAKD paskelbė kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos konkursą. Tačiau liepos mėn. Kelių direkcijai, atplėšus vokus su 6 dalyvių pasiūlymais, paaiškėjo, jog visų siūlomos kainos buvo per didelės. Ir tik 2018 m. pabaigoje galiausiai buvo pasirašyta 19,9 mln. eurų vertės sutartis dėl kelio remonto darbų atkarpose šalia Vilniaus atlikimo.
Utenoje juokaujama, kad vangūs kelio remonto darbai yra Ministro Pirmininko kerštas visai Rytų Aukštaitijai, ypač Utenai, už tai, jog prezidento rinkimuose uteniškiai ir rajono savivaldybės vadovai kur kas labiau palaikė prezidentu vėliau išrinktą Gitaną Nausėdą.
Iš tikrųjų tiesos čia gali būti ne tiek ir mažai. Kaip galima pagalvoti kitaip, jei dar prieš prezidento rinkimus S.Skvernelis žadėjo kelią suremontuoti per mažiau nei trejus metus?
2018 m. rugsėjo 7 d. premjeras dalyvavo verslo parodos Utenoje atidaryme. Paklaustas apie kelią Vilnius-Utena, didžiausių regiono įmonių vadovams ir visiems susirinkusiems verslininkams Vyriausybės vadovas atsakė, jog „šis kelias yra stebuklingas“ ir „2020 m. šis klausimas bus pamirštas.“ Kitaip tariant, leido suprasti, jog per trejus metus kelias bus visiškai suremontuotas.
2018 metais rudenį, Vyriausybės valandos Seime metu, kuomet pradėjo ,,strigti“ kelio remonto darbų konkursai, siekdamas viešai užtvirtinti Premjero Utenoje duotą pažadą, kad kelio darbai tikrai bus vykdomi, Susisiekimo ministro dar kartą buvo patikinta, kad kelio darbai tikrai nebus stabdomi, tačiau jau nuskambėjo kita darbų baigimo data – 2022 metai.
2019 m. birželį (po prezidento rinkimų) Vyriausybės valandos Seime metu dar kartą iškėlus kelio remonto klausimą, Susisiekimo ministras jau nebuvo toks optimistiškas ir pradėjo kalbėti apie finansavimo problemas. Iš ministro lūpų nuskambėjo nauja darbų pabaigos data – 2030 m. pabaiga. Data, kurią būtų galima gerokai paankstinti, jei to norėtų dar ir dabartinė vykdomoji valdžia.
Pavyzdžiui, Vyriausybė, siekdama pagyvinti šalies ekonomiką, skyrė 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės keliams tvarkyti. Atrodo, būtų logiška, jei pinigai būtų nukreipiami į ilgalaikius ir didelės svarbos projektus, tokius kaip kelio Vilnius-Utena remontas. Tačiau pinigai atiteko kitiems keliams. Pasirodė pranešimų, jog tai vyko dar ir neskaidriai, lėšas nukreipiant savo ir politiškai artimų politikų rinkimų apygardų kelių ir keliukų remontui.
Ir visa ši situacija yra požiūrio ir prioritetų klausimas. Ir dabar skelbiama, jog po šiuo metu baigiamų remonto darbų likusią kelio dalį planuojama sutvarkyti 4 etapais tik iki 2030 metų. Ar taip ir bus, niekas nežino. Metams bėgant kelias vis prastėja, o remonto darbų pabaigos data keičiasi kone kasmet.
Laukti dar 10 metų ir toliau skaityti pranešimus, jog medikai atsisako pacientus vežti minėtu keliu, nes bijo, kad „užkratys“, nėra pats geriausias variantas. Akivaizdu, jog ši Vyriausybė turi savus prioritetus, ir susisiekimo gerinimo tarp sostinės ir Šiaurės-Rytų Lietuvos nėra tarp jų.
Edmundas Pupinis yra Seimo TS-LKD frakcijos narys.
