Pirmieji svarbūs žingsniai šioje srityje jau žengti – reikia pasidžiaugti, kad Vyriausybė palankiai sutiko „Investuok Lietuvoje“ teiktas rekomendacijas, kurios siūlo sutrumpinti aukštos kvalifikacijos specialistų ne iš Europos Sąjungos įdarbinimo procedūras nuo 4 mėnesių iki 2 savaičių. Šiam biurokratinių procedūrų efektyvinimui trūksta tik Seimo pritarimo, po kurio leidimų laikinai dirbti ir gyventi, dar vadinamų ES mėlynąja kortele, išdavimas atitiktų šiandieninius verslo tempus ir konkurencinę aplinką.
Norėdami konkuruoti, turime prisitaikyti
Lietuva gali pelnytai didžiuotis vienu sparčiausiai Europos Sąjungoje augančiu IT sektoriumi, kurio ribos nepaiso valstybių sienų ar geografinių ribų.
Šiam biurokratinių procedūrų efektyvinimui trūksta tik Seimo pritarimo, po kurio leidimų laikinai dirbti ir gyventi, dar vadinamų ES mėlynąja kortele, išdavimas atitiktų šiandieninius verslo tempus ir konkurencinę aplinką.
Tačiau geri IT specialistai pasaulinėje rinkoje yra vieni geidžiamiausių, todėl visame pasaulyje įsikūrusios kompanijos aktyviai dėl jų konkuruoja. Kitaip tariant, jeigu dėl biurokratinių procedūrų gero užsienio specialisto greitai pasamdyti nepavyksta Lietuvoje dirbančiai įmonei, jis įsidarbina kitoje pasaulio vietoje. Dėl to krenta Lietuvoje dirbančių įmonių konkurencingumas ir galimybė reaguoti į staigius rinkos pokyčius. Tokia negailestinga yra šių dienų globali ekonominė realybė ir norėdami joje išgyventi, privalome prisitaikyti.
Atsiliekame nuo kitų valstybių
Nuo pat ES mėlynosios kortelės – leidimo užsieniečiui laikinai dirbti ir gyventi ES šalyje, išdavimo Lietuvoje pradžios, Lietuvos biurokratinės sistemos tempai nė iš tolo neprilygo kaimyninėse valstybėse taikomų procedūrų trukmei.
Pavyzdžiui, Latvija reklamuojasi tokią pačią ES mėlynąją kortelė galinti išduoti vos per 5 dienas. Tuo tarpu Lietuvoje tokio pat leidimo išdavimu įmonėms tenka rūpintis keletą mėnesių.
Pavyzdžiui, Suomijoje, Olandijoje, Prancūzijoje yra suprantama, kad darbdaviai trūkstamų darbuotojų ieško įvairiais būdais, todėl realus specialistų trūkumas šiose šalyse yra vertinamas atsižvelgiant ir į privačias darbdavio pastangas susirasti reikiamą darbuotoją. Lietuvoje iki šiol vienintelis būdas įrodyti, kad darbdavys neranda tinkamo specialisto – darbo skelbimo iškabinimas Lietuvos darbo biržoje. Ką jau bekalbėti, kad ta pati Lietuvos darbo birža iš kiekvieno Lietuvoje norinčio dirbti IT specialisto reikalauja pateikti akademinį aukštojo mokslo diplomo vertinimą. Visiškai ignoruojama, kad darbo rinkoje specialisto profesinė patirtis yra kur kas reikšmingesnis rodiklis darbuotojo kvalifikacijai įvertinti.
Latvija reklamuojasi tokią pačią ES mėlynąją kortelė galinti išduoti vos per 5 dienas. Tuo tarpu Lietuvoje tokio pat leidimo išdavimu įmonėms tenka rūpintis keletą mėnesių.
Teigiami pokyčiai
Nepaisant šiandien egzistuojančių sunkumų, Seimo pritarimo jau laukia pasiūlymai, kuriais siūloma pritaikyti užsienio praktiką išduodant ES mėlynąsias korteles atsižvelgti ne tik į Lietuvos darbo biržos turimus duomenis, bet ir į privačias darbdavio pastangas Lietuvoje rasti trūkstamos kvalifikacijos specialistą.
Seimui pritarus, šių metų liepos mėnesį, Lietuvos darbdaviai neradę tinkamo aukštos kvalifikacijos darbuotojo, trūkstamo specialisto įdarbinimą pagal ES mėlynąją kortelę galės įgyvendinti per porą savaičių.
Įstatymo projektu taip pat numatyti saugikliai, kurie užtikrintų, kad į Europos Sąjungos erdvę nepatektų fiktyviais pagrindais prisidengę užsieniečiai. Jeigu būtų priimti, šie pasiūlyti pakeitimai būtų svarbus žingsnis link biurokratinių procesų, kurie atitiktų konkurencingos Lietuvos ekonomikos poreikius ir leistų IT sektoriui sėkmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje.
Edmundas Žvirblis yra asociacijos „INFOBALT“ vykdantysis direktorius
