Kaip žinia, praėjusiais metais startavo vienas reikšmingiausių, daugiau nei 10 metų kelių vyriausybių kurtas sveikatos sistemos projektas – E. sveikata (elektroninė sveikata). Kaip teigiama, prie jos buvo prisijungę per 200 tūkst. vartotojų, bet kiek iš jų sistema naudojasi?
Sutikime, e-sveikatos idėja sveikintina ir ilgai laukta, bet ar jau keletą mėnesių „veikianti“ sistema yra tai, ką galima pasiūlyti Lietuvos piliečiams geriausią? Piliečius – tiek pacientus, kurie naudosis sistema, tiek gydytojus, kuriems teks kasdien su ja dirbti.
Vienas iš pavyzdžių yra e-receptas (elektroninis-receptas). Kiekvieną mėnesį Lietuvoje išrašoma beveik milijonas receptų. Pradėjus veikti sistemai nuo lapkričio iki gruodžio vidurio Lietuvoje buvo išrašyti 152 elektroniniai receptai. Tai daug ar mažai? Dar birželio mėnesį buvo skelbta, kad gydytojų ir vaistininkų mokymai jau baigti, tačiau kaip rodo rezultatas, kažkas buvo atlikta ne iki galo.
Kūrėjai teigia, kad receptą galima išrašyti per 20 sekundžių, tačiau gydytojai kuriems pavyko išrašyti pirmuosius 152 e. receptus, užtruko 15-20 min.
Kodėl? Visų pirma, e-sveikatos mokymai buvo organizuoti gydymo įstaigų atstovams, o ne patiems gydytojams. Todėl gydytojams trūksta patirties naudotis sistema, nes daugelis iš jų tiesiogiai nekontaktavo su kūrėjais. Vidutinis Lietuvos gydytojų amžius yra beveik 51 metai, suprantama, kad žmogui, kuris visą dėmesį skiria pacientų sveikatos gerinimui, nėra įprasta greitai valdyti ir perprasti naujas kompiuterines sistemas.
Kūrėjai teigia, kad receptą galima išrašyti per 20 sekundžių, tačiau gydytojai kuriems pavyko išrašyti pirmuosius 152 e. receptus užtruko 15-20 min.
Tam reikia išsamių mokymų, o gal net ir ne vienų. Gydytojas turi praeiti mokymo kreivę, kad atsirastų tinkami įgūdžiai. Sistema gali būti tobula, tačiau, jeigu gydytojas nemokės ja naudotis – ji bevertė!
Ar tinkamai pasiruošta e-recepto startui? Žvelgiant iš vadybinės pusės, vadovas pradžioje paruošia personalą, įsitikina jo pasiruošimu ir tik tada leidžia jam veikti. Šiuo atveju, sveikatos rinkoje.
Ką ministerijos specialistai ir kūrėjai galėjo padaryti kitaip, kad startas būtų sklandus? Gal reikėjo plačiau supažindinti medikus su kuriama sistema, gauti jų atsiliepimus, įvertinti jos veikimą per ilgesnį pilotinį projektą?
Gal reikėjo įsitikinti, ar ši sistema atitinka geriausius europinius standartus ir yra patogi? Gal reikėjo prieš leidžiant naudotis padaryti mokymus visiems gydymo įstaigų naudotojams, ypatingai poliklinikose, nes didžiausias krūvis tenka būtent jiems.
Ar kas realiai skaičiavo, kiek prailgėja pacientų priėmimas išrašant e-receptą ir kaip tai veikia eiles? Sutinku su ministrės R.Šalaševičiūtės nuomone, kad įstaigų vadovai galėjo aktyviau pasirūpinti savo personalo mokymais. Šio projekto sėkmė priklauso nuo mūsų visų indėlio, tiek ministerijos, tiek kūrėjų, tiek įstaigų personalo.
Priminsiu, kad nuo e-sveikatos idėjos atsiradimo iki pristatymo visuomenei praėjo daugiau nei 10 metų. Natūralu, kad žmonės kūrę projektą keitėsi, o apie technologijų pažangą net neverta kalbėti.
Žvelgiant vartotojo akimis jaučiama, kad sistema pradėta kurti praėjusiame dešimtmetyje, palyginus ją su geriausiais Europos Sąjungos pavyzdžiais ji – archajiška ir perkrauta nereikalingomis funkcijomis, nėra patogi. Kiek dar gali kainuoti jos tobulinimas ar ją racionalu tobulinti? Klausimų nemažai, tad ateityje reikia pasirinkti teisingą ir finansiškai ir ekonomiškai pagrįstą sprendimą.
Suprantu, kad tai nacionalinis projektas, tačiau, mano manymu, jo dabartinė nauda visuomenei – per maža ir neproporcinga patirtoms išlaidoms. Visuose projektuose reikia vadovautis keliomis taisyklėmis: žinoti, ko norime ir siekiame, kurti produktus, patogius naudoti, ir mokėti už rezultatą, o ne už laiką.
Tikiu, kad mūsų piliečiai ateityje turės europinio lygio e-sveikatos sistemą, kuria naudotis bus ne tik patogu, bet ir malonu. Reikia pasimokyti iš klaidų, kurios nemažai kainuoja mokesčių mokėtojams ir menkina vartotojų pasitikėjimą.
Eduardas Pabarčius yra Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus
