ECB apklausos duomenimis, Lietuvoje ir dar aštuoniolikoje euro zonos šalių gyventojai 79 proc. mokėjimų apsipirkimo vietose atlieka grynaisiais pinigais, 19 proc. mokėjimo kortelėmis ir 2 proc. kitais būdais. Šie duomenys prieštarauja vyraujančiam įsitikinimui, kad grynuosius pinigus jau dabar išstumia mokėjimo kortelės. Grynaisiais žmonės dažniau atsiskaito už smulkius mažos vertės pirkinius, kuriuos greitai pamiršta, o už didesnės vertės, labiau įsimenančius pirkinius dažniau sumoka kitais mokėjimo būdais. Dažniausiai grynuosius pinigus mokėjimams pasitelkia Pietų Europos, Austrijos, Slovėnijos ir Vokietijos gyventojai. Šiek tiek rečiau grynieji naudojami Airijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Slovakijoje. Mažiausiai grynuosius pinigus naudoja suomiai, estai ir olandai.
Galimybių mokėti kitais būdais trūkumas prisideda prie atsiskaitymų grynaisiais pinigais populiarumo Lietuvoje. Kas ketvirtas mokėjimas buvo atliktas grynaisiais pinigais, nes tai buvo vienintelis galimas mokėjimo būdas. Galimybių rinktis ypač trūksta gatvės ar turgaus prekyvietėse ir paslaugų sektoriuje, kur atitinkamai tik 22 ir 34 proc. atvejų buvo galima mokėti ne tik grynaisiais. Todėl žmonės, nežinodami, ar galės atsiskaityti kitais būdais, grynaisiais pinigais pasirūpina iš anksto, o jų turėjimas yra viena pagrindinių priežasčių jais atsiskaityti. Lietuvoje dažniausiai grynaisiais mokama gatvės ir turgaus prekyvietėse, restoranuose ir kavinėse bei parduotuvėse perkant kasdienes prekes, rečiausiai – viešbučiuose.
Vis dėlto apklausa atskleidžia, kad, turėdami galimybę rinktis, 44 proc. lietuvių mieliau atsiskaitytų mokėjimo kortele ir tik 40 proc. rinktųsi grynuosius. Svarbiausi mokėjimų kortelėmis privalumai, kuriuos įvardijo respondentai, – paprasta, greita ir nereikia tikrinti, ar turi pakankamai grynųjų. Grynieji labiau vertinami dėl to, kad mokėdami grynaisiais pinigais žmonės aiškiai mato savo išlaidas, jais galima atsiskaityti visur ir greitai.
Dar viena svarbi priežastis, lemianti atsiskaitymų grynaisiais dažnumą, yra ta, kad beveik kas trečias Lietuvos gyventojas ketvirtadalį ar daugiau savo reguliarių pajamų gauna grynaisiais pinigais. Dažniau už lietuvius pajamas grynaisiais pinigais gauna tik graikai, slovakai ir kipriečiai. Tokią dalį pajamų grynaisiais gauna tik kas penktas latvis ir kas dešimtas estas. Šalyse, kur grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažiau paplitęs, pavyzdžiui, Nyderlanduose Suomijoje ir Liuksemburge, pajamas grynaisiais gauna itin mažai gyventojų.
Dažniausiai grynųjų pinigų gaunama iš bankomatų, kurie daugumai gyventojų lengvai prieinami. Didžioji dauguma lietuvių tvirtina, kad bankomatus jiems pasiekti lengva, ir tik kas dešimtas teigia, kad jam kyla sunkumų. Be to, net trečdalis lietuvių mano, kad nominalų struktūra bankomatuose neatitinka jų poreikių ir norėtų, kad bankomatuose būtų galima gauti mažųjų nominalų (5 ir 10 eurų) banknotų.
Grynieji pinigai Lietuvoje plačiai paplitę ir kaip taupymo priemonė. Net 37 proc. lietuvių turi grynųjų pinigų santaupų namuose ar banko seife, iš jų kas penktas turi atsidėjęs daugiau nei 1 000 eurų. Euro zonoje tik Slovakijoje daugiau gyventojų laiko santaupas grynaisiais pinigais, o visoje euro zonoje grynaisiais pinigais kaupia kas ketvirtas.
Jau greitai vartotojai sulauks patogios alternatyvos gryniesiems pinigams – momentinių mokėjimų. Tai galimybė pervesti pinigus tame pačiame banke ar į kitą banką bet kuriuo paros metu kiekvieną dieną ištisus metus – pinigai gavėjo sąskaitoje atsiduria per kelias sekundes. Momentiniai mokėjimai Lietuvos banko mokėjimo sistemoje CENTROlink prieinami nuo 2017 m. lapkričio mėn. ir tik nuo mokėjimo paslaugų teikėjų pasirengimo priklausys, kaip greitai šią paslaugą jie pasiūlys vartotojams. Nuo 2018 m. lapkričio mėn. Lietuvos bankas integruos savo sistemą į ECB ir euro zonos šalių centrinių bankų kuriamą sistemą, kuri leis vykdyti momentinius mokėjimus visoje euro zonoje. Bekontaktėmis ir mobiliosiomis technologijomis pagrįstos momentinių mokėjimų priemonės (pvz., išmanusis telefonas) turi didelį potencialą pakeisti gyventojų tarpusavio atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir perkant iš smulkių verslininkų.
Egidijus Paleckis yra Lietuvos banko Pinigų politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas.
ECB apklausa vyko 17 euro zonos šalių, iš viso apklausta daugiau kaip 65 tūkst. gyventojų. Išsamiau apie apklausą (anglų k.) skaitykite čia.
