Blogiau, kai valdo pigaus gyvenimo apologetai, pigių prekių kioskelių savininkai. Tada ne tik blogas maistas yra pigus. Tokio maisto net valgyti nesinori – jis tiesiog iš pareigos sugrūdamas į gerklę. Pigioje bendruomenėje nereikia nei muzikos, nei šokio, nei tapybos, nei teatro, visa kultūra tampa tik pramoga, kurios vertinimo matas yra piguva.
Pigioje bendruomenėje nereikia nei muzikos, nei šokio, nei tapybos, nei teatro, visa kultūra tampa tik pramoga, kurios vertinimo matas yra piguva.
Svarbiausia tarptautinės politikos problema yra tai, kad mums įprastai demokratijai ar žmogaus teisėms yra priešpastatomas pigus stabilumas. Ir jau nebestebina kalbos respektabilioje Europos Taryboje, kurių autoriai gaili gerų laikų, kurie garantavo „stabilius diktatorius“ buvusioje Rytų Europoje.
Išties sovietų visuomenė buvo pigi ir stabili. Bet taip norėjosi ir reikėjo ginti ir atkurti brangią tėvynę. Jos apgynimui, kai kas sako, reikia 2 procentų bendrojo vidaus produkto. Ar negalima pigiau?
Galima. Reikia būti pasiruošus paaukoti 100 procentų. Tada karas nekyla ir tie du su kaupu sugrįžta.
O pigią civilizaciją bet kokie barbarai paima už dyką, paimtos už dyką visai nevertina. Taip atsitiko Romai, taip atsitiko Kinijai, kurios neapsaugojo pigi gynyba sienos pavidalu, taip atsitiko Vidurio Europai praėjusiame šimtmetyje.
Ar taip vėl neatsitiks, jei koks Putinas pasiūlys Lietuvą pigiau, įrodęs, kad žalias žmogeliukas yra pigiau nei visas Seimas ar valstybės administracija su pabėgėliais ir kitokiais solidarumo reikalavimais? Vilkimės, kad vis dėlto geriau turėti kai ką brangaus, nei tik piguvos produktus.
Egidijus Vareikis yra Seimo TS-LKD frakcijos narys
