Matome, kaip kalbos skaitmeninimasveikia lietuvių kalbą – vos per penkerius praėjusio dešimtmečio metus mūsų kalbą papildė daugiau kaip 700 skolinių šaknų, dauguma iš anglų kalbos ir susiję su šiuolaikinėmis technologijomis.
Akivaizdžiai išsiskiria dominuojančiosios ir antrinės kalbos – anglų, prancūzų, ispanų kalbos veikia silpnesnes, vos XIX a. pradėtas bendrinti kalbas, tarp kurių atsiduria ir lietuvių, latvių, estų.
Skaitmeninėje erdvėje kalba nuolat kinta, yra nepastovi, informacijos srautai itin dideli, o pati informacija greitai pamirštama. Skaitymas tampa nebe linijiniu, o žiediniu procesu, kuomet nuolat grįžtama prie jau skaitytų, bet atnaujintų šaltinių, ieškoma naujos informacijos.
Skaitymas tampa nebe linijiniu, o žiediniu procesu, kuomet nuolat grįžtama prie jau skaitytų, bet atnaujintų šaltinių, ieškoma naujos informacijos.
Taip pat pastebima, kad skaitmeniniu formatu pateikiama informacija greičiau pamirštama. Galima įžvelgti ir teigiamas kalbos skaitmeninimo puses – skaitmeninė erdvė yra beribė, tad joje galima išsaugoti didžiąją kalbos paveldo dalį, o tai ypač palengvina mokslininkų darbą, naujų kalbų mokymąsi.Kuriamos įvairios duomenų bazės, virtualios bibliotekos, įvairios kalbą atpažįstančios ir žodžiu ištartas nuorodas suprantančios programos.
Lietuvos kalbininkai neatsilieka nuo šių dienų technologijų – kuriamos vertimo programos, skaitmeninami žodynai, taip pat kuriama pažangi šnekamąją kalbą tekstu galinti paversti programa.
Tekstas gali būti iškart verčiamas į kitą kalbą ar sintezuojamas. Taigi vienu metu vykdomi du skirtingi procesai – kalba ne tik atpažįstama, bet ir verčiama.Tokia programa – didelis žingsnis siekiant išsaugoti lietuvių kalbą skaitmeninėje erdvėje.
Kiekvienas iš istorijoje įvykusių pokyčių – rašto atsiradimas, spaustuvės, kalbos normų bendrinimas – galėjo būti vertinami neigiamai. Kaip dabar matome, tie, kas nežengė kartu su istorija, prarado savo kalbą ir identitetą. Kol kas lietuvių kalba pagal vartojimą, supratimą bei teisinį pripažinimą yra viena iš stipresniųjų pasaulio kalbų – svarbu, kad ji tokia liktų ir skaitmeninėje eroje.
