Eglė Džiugytė: Kinija: jos bijoti ar iš jos mokytis?

Per rinkiminę kampaniją Kiniją neapsakomai daug kartų ir tikrai ne geruoju minėjo Donaldas Trumpas. Tuomet dar kandidatas į prezidentus D.Trumpas teigė, kad oficialiai paskelbs Kiniją valiuta manipuoliuojančią ir didelę grėsmę rinkų stabilumui keliančia šalimi. Nebuvo pamiršta paminėti ir grėsmės nacionaliniam saugumui klausimo. Kas ir kodėl vyksta dabar?
Eglė Džiugytė
Eglė Džiugytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Dabar investuotojai kur kas rimčiau nei anksčiau vertina D.Trumpo per rinkiminę kampaniją dalintus pažadus. Jie įvertina tai, kad D.Trumpas negalės visos kadencijos metu šalį maitinti vien tik skandalais, vieną kitą pažadą reikės įgyvendinti. Rinkos spėlioja, kad tai iš tiesų gali būti veiksmai Kinijos atžvilgiu. Pirmieji rezultatai jau matomi: pernai rekordinių tiesioginių investicijų iš užsienio šalių sulaukusi Kinija dabar gali parodyti net penktadaliu kuklesnius skaičius.

JAV ir Kinija – vienos didžiausių pasaulio ekonomikų, kartu sukuriančios 40 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto, 36 proc. tiesioginių investicijų į užsienio šalis, 20 proc. eksportuojamos produkcijos. Jei šios šalys pradėtų akivaizdų prekybos karą, tokių veiksmų pasekmes pajustų visas pasaulis.

Kinija stiprina pozicijas

Šiuo metu Kinijos valdžia bando surasti balansą tarp investicijų didinimo perspektyviuose sektoriuose (tokiuose kaip aukštosios technologijos ir inovacijos) ir rizikos mažinimo, jų nuomone, pervertintuose ir padidintą riziką keliančiuose sektoriuose (tokiuose kaip finansai ir lošimai).

Kinijos kapitalo kompanija „Canyon Bridge Capital Partners“ siekia įsigyti JAV technologijų bendrovę „Lattice Semiconductor Corp“ už 1,3 mlrd. JAV dolerių. Šis sandoris nėra eilinis – norint susitarti, reikalingas JAV prezidento pritarimas. Esminis šio komplikuoto sprendimo punktas – su „Lattice Semiconductor Corp“ susijusios įmonės dirba su JAV kariuomene, tad nuogąstaujama, kad gali būti pažeistas technologinės informacijos saugumas ir slaptumas. D.Trumpas turės 15 dienų, kad priimtų lemiamą sprendimą. Neigiamas sprendimas turės didelės įtakos ir taip neaiškiems santykiams tarp JAV ir Kinijos, o teigiamo nesupras D.Trumpo rinkėjai ir rėmėjai. Tai reiškia, kad šalies vadovas turės apie ką pagalvoti: iš vienos pusės – spaudimas dėl nacionalinio saugumo ir intelektinio kapitalo apsaugos, iš kitos pusės – susijungiančių kompanijų pažadai didinti darbuotojų skaičių ir įlieti daugiau investicijų į technologijų sektorių.

Savo ruožtu Kinijos valdžia yra paskelbusi rekomendacijų sumažinti įsipareigojimus ir sąsajas su finansų sektoriumi užsienyje, tačiau didžiosios šalies įmonės sunkiai randa stabdžius. Investicinė kompanija „Legend Holdings Corp”, valdanti kompiuterių gamintoją „Lenovo Group”, susitarė dėl seniausio privačiai valdomo Liuksemburgo banko „Benque International a Luxembourg DA“ 90 proc. akcijų pirkimo. Bankas, kurio pelnas 2016 m. sudarė 110 mln. eurų, o valdomas turtas siekė 37,7 mlrd. eurų, buvo parduotas už 1,5 mlrd. eurų. Šis žingsnis puikiai iliustruoja pastaruoju metu kintančią situaciją: anksčiau Europos bankai ieškojo investavimo galimybių Azijoje, o dabar Azija ateina į Europą. Tačiau aktyviai į užsienio rinkas investuojančios kompanijos jau pateko po Kinijos valdžios padidinamuoju stiklu ir sulaukia priminimų apie kapitalo grąžinimą į namų rinką. Peršasi mintis, kad tai netiesioginis atsakas į D.Trumpo veiksmus Kinijos atžvilgiu.

Investicijos į energetikos efektyvumą

Vienos didžiausių Kinijos anglies gavėjų „Shenhua Group Corp.” ir vienos didžiausių šalies energetikos gamintojų „China Guodian” susijungimas sukūrė pasaulio energetikos gigantą. „Shenhua Group Corp.” praėjusiais metais pardavė apie 400 mln. tonų anglies – daugiau nei 60 proc. JAV energetikos sektoriuje sunaudojamos anglies. Didžioji dalis įmonės žaliavų buvo parduodamos išoriniams vartotojams. „Bloomberg New Energy Finance” duomenimis, naujoji energetikos gigantė, kurios turtas sudarys daugiau nei 270 mlrd. JAV dolerių, bus antra didžiausia kompanija pasaulyje pagal pajamų dydį ir didžiausia pasaulyje pagal pajėgumus. Šie veiksmai rodo, kad Kinijos valdžia siekia efektyvinti energetikos sektorių, sumažinti perteklinę gamybą ir sumažinti šalies priklausomybę nuo anglies išteklių.

Kinijos įmonės, kurios atstovauja senąsias žaliavų šakas ir efektyvina veiklą, taip pat rodo gerus rezultatus. Didžiąją dalį pelno jos uždirba kylant metalų kainoms: varis, platinamas Šanchajuje, nuo metų pradžios pabrango daugiau nei 20 proc., aliuminis – 30 proc., anglis per metus laiko pademonstravo 42 proc. kilimą. Akcijų biržoje kotiruojamos 179 Kinijos įmonės, kurių veikla susijusi su metalais ir anglimi, pranešė per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbusios apie 4 mlrd. JAV dolerių pelno. Palyginimui: per tą patį 2016 m. laikotarpį jos patyrė 260 mln. JAV dolerių nuostolių. Aliuminio žaliavos ateities sandorių kaina Šanchajaus biržoje pasiekė aukščiausią kainą per pastaruosius šešerius metus ir tik dar labiau didina spekuliacijas dėl šio sektoriaus.


Vidinės finansų sektoriaus bėdos

Vis dėlto, ne viskas taip gerai, kaip gali atrodyti pažiūrėjus į demonstruojamus įmonių rezultatus. Dėmesį traukia skolos ir nuosavybės santykio rodiklis, parodantis, kiek pasiskolinto kapitalo naudoja įmonė, norėdama finansuoti savo turtą, palyginus su akcininkų nuosavybe. Didžioji dalis minėtų sektorių, „Bloomberg“ duomenimis, kovo pabaigoje turėjo apie 130 proc. siekiantį rodiklį. Aukštas rodiklis reiškia, kad įmonė, siekdama savo tikslų, prisiima aukštą rizikos lygį.

Vertinant šiuos sektorius reikėtų prisiminti, kad rizika atsiranda ne tik iš pačių prasiskolinusių įmonių ir jų rezultatų nevykdymo, bet ir finansavimą teikiančių vidutinių ir mažų bankų, išsivysto vištos ir kiaušinio dilema dėl ribotų finansavimosi šaltinių. Šį mėnesį išsiperka 340 mlrd. JAV dolerių indėlių sertifikatai, kurie naudojami finansuoti vidutinius ir mažus bankus šalies viduje.

Didžioji dalis skatinimo priemonių, kurios baigsis rugsėjo mėn., sukels neramumo ir padidėjusius skolinimosi kaštus tarp Kinijos bankų, taip atsitinka dėl ketvirtinių priežiūros institucijų likvidumo rodiklių tikrinimo, kurie sutapo su likvidumą palaikančių priemonių termino pabaiga. Šios likvidumo priemonės buvo sudarytos 2013 m. yra vienos iš pagrindinių priemonių, kurios palaiko likvidumo poreikį tarp vidutinių ir mažų bankų šalies viduje. Vidutinės pinigų rinkos 7 dienų palūkanos dėl šios priežasties palaipsniui didėja, 2016 m. vidurkis siekė 2,37 proc., 2017 m. vidurkis 2,77 proc., o paskutinių savaičių vidurkis 2,89 proc. Kur kas didesnių judėjimų turėtume pamatyti ateinančiomis savaitėmis.

Be visų šių įvykių Kinijos valdžia turi pakankamai veiklos, norėdama pasiekti 2017 m. užsibrėžtus ekonominius tikslus. Valdžia siekia, kad infliacija šalies viduje siektų 3 proc., o šiuo metu realus rodiklis yra 1,8 proc. Prognozuotas 6,5 – 7 proc. ekonomikos augimo rodiklis šiuo metu siekia 6,9 proc. Nors jis atitinka norimą lygį, toli gražu nesiekia istorinių ir prieš krizinių augimo tempų. Rinkos dalyvių nuomone, pagrindiniai sekami rodikliai dar turi pasistiebti iki tokių, kurie galėtų prisidėti prie politinių sprendimų dėl ekonomikos skatinimo, skolinimo ir vartojimo didinimo.

Eglė Džiugytė yra „Danske Bank“ vyresnioji dilerė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų