15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Eglė Džiugytė: Londonas praranda pasaulio finansų centro vardą

Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai (ES) dėliojant skyrybų planą, pasigirsta vis daugiau kalbų apie šio sprendimo pasekmes. Akivaizdu: jas pajus tiek gyventojai, tiek ir šalies ekonomikai itin reikšmingas finansų sektorius. Londono turimą pasaulio finansų centro titulą be skrupulų jau matuojasi kiti didieji Europos miestai.
Eglė Džiugytė
Eglė Džiugytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Nors praėjo daugiau nei metai nuo precedento neturinčio įvykio – šalies sprendimo palikti Bendriją, – dar nėra jokio konkretaus plano, kas bus daroma toliau. Viešojoje erdvėje svarstoma, kad ES teisininkai spaus Jungtinę Karalystę sumokėti 60 mlrd. eurų išstojimo baudą ir suteikti papildomų garantijų ES piliečiams, šiuo metu gyvenantiems šalyje. Tačiau kur kas labiau už politinius procesus intriguoja Londone veikiančių finansų institucijų ir į jų investicijas besitaikančių valstybių planai ir veiksmai.

Frankfurtas, Paryžius ar Niujorkas?

Panašu, kad Londonas ilgai nebesidžiaugs pasaulio finansų centro titulu. Net 12 didžiųjų pasaulio bankų ir kitų finansų institucijų jau pareiškė apie ketinimus sumažinti veiklos apimtis Jungtinėje Karalystėje ir atskleidė kitas galimas dislokacijos vietas. Finansų centrai, tokie kaip Frankfurtas, Paryžius ar Dublinas, jau trina rankomis – jiems galimai atiteks didelis darbo vietų skaičius, pinigų srautų ir operacijų kiekis bei nemenkos užsienio investicijos.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, skuba gerinti darbo aplinką – jau dabar rengiamos pataisos, sumažinsiančios verslo apmokestinimą ir palengvinsiančios įdarbinimo ir atleidimo sąlygas. Ambicingi ir ryžtingi naujojo prezidento veiksmai gali padaryti Paryžių finansų centru, kuriame apsistos be namų likę Londono finansų sektoriaus atstovai. Namus Paryžiuje jie rastų: Jungtinės Karalystės statybų sektoriaus augimo rodiklis yra nukritęs į žemiausią lygį per paskutinius 11 mėn., kai tuo tarpu Prancūzija demonstruoja spartų šio sektoriaus augimą. Tai – gana rimtas pareiškimas iš Paryžiaus Londonui.

„Deutsche Bank“ liepos pradžioje paskelbė apie labai tikėtiną investicinių produktų prekybos bei saugojimo vietos perkėlimą iš Londono į Frankfurtą. Skaičiuojama, kad ten būtų perkelta 4 tūkst. darbuotojų ir 20 tūkst. klientų sąskaitų. „Goldman Sachs“ apie 3 tūkst. darbuotojų žada perkelti į Niujorką ir Frankfurtą. „JP Morgan“ planuoja iškelti apie 4 tūkst., HSBC – apie 1 tūkst. darbo vietų. Nuo jų neatsilieka „Lloyd‘s“ ir „Barclays“.

Kiek darbo vietų neteks Jungtinė Karalystė?

Finansų sektorius ir su juo susijusios sritys nulemia didelę dalį Jungtinės Karalystės ekonominės gerovės. „TheCityUK“ surinktais duomenimis, net 7 proc. visos šalies darbo jėgos atitenka būtent šiam sektoriui. Be to, jis sugeneruoja 12 proc. BVP, sumoka 72,5 mlrd. eurų mokesčių į valstybės biudžetą ir sukuria 79 mlrd. eurų prekybinio pertekliaus. Nuo 2007-ųjų užsienio kompanijos į Jungtinės Karalystės finansų sektoriaus plėtrą investavo apie 110 mlrd. eurų.

Tačiau ši gerovė gali nebesitęsti. Skaičiuojama, kad bendras su minėtu sektoriumi susijusių darbo vietų skaičius, kurių gali netekti „Brexit“ iniciatorė, svyruoja nuo kelių dešimčių tūkstančių iki 230 tūkst. Įvertinus kitus susijusius sektorius šis skaičius gali išaugti ir iki 2,2 mln. Be to, smarkiai bus paveikti automobilių, aviacijos ir energetikos sektoriai. Skrydžių bendrovė „Ryanair“ pareiškė apie realią galimybę, kad kurį laiką skrydžiai tarp Jungtinės Karalystės ir ES narių nebus vykdomi. Skrydžių bendrovės planus dėlioja metams į priekį, tad, jei susitarimas dėl oro erdvės nebus pasiektas iki 2018-ųjų vidurio, skrydžių sustabdymas netgi labai tikėtinas.

Jungtinės Karalystės iždas suskaičiavo, kad narystės ES nutraukimas ilguoju laikotarpiu šaliai kainuos 6,2 proc. BVP sumažėjimą. Tačiau neatmetama, kad poveikis gali būti ir didesnis.

„Brexit“ poveikį jaučia ir gyventojai

Ketinimus palikti ES jau jaučia Jungtinės Karalystės gyventojai, gaunantys pajamas namų valiuta. Nuo 2016-ųjų birželį vykusio „Brexit“ referendumo svaras sterlingų euro atžvilgiu nuvertėjo daugiau nei 18 proc. ir šiuo metu siekia 0,91. „Danske Bank“ analitikai mano, kad svaro ir euro santykis laikysis panašiame lygyje, koks yra dabar, tarp 0,90–0,92. Tačiau baimė dėl „Brexit“ pasekmių ir svaro sterlingų nestabilumas nulėmė, kad namų ūkiai ieško būdų apsaugoti savo santaupas. HSBC, vienas iš didžiausių šalies bankų, paskelbė apie padidėjusį sąskaitų kitomis valiutomis poreikį šalies viduje. Per pastaruosius mėnesius užfiksuotas 23 proc. siekęs tokių sąskaitų augimas. Pagrindinės valiutos, kurias renkasi banko klientai, – euras ir JAV doleris.

Dėl skyrybų su ES nuvertėjusi Jungtinės Karalystės valiuta padarė ypatingai didelę įtaką infliacijos rodikliui, kuris jau dabar yra perkopęs Anglijos centrinio banko norimą 2 proc. lygį. Prognozuojama, kad metų pabaigoje pamatysime ir 3 proc. infliaciją. Ką tai reiškia vartotojams? Kainos kyla, santaupos nuvertėja. Vartojimui šalyje ypač svarbūs aukštos kvalifikacijos specialistai, dirbantys finansų sektoriuje. Vidutinės šio sektoriaus atstovo pajamos per metus siekia 87 tūkst. svarų sterlingų. Galima palyginti: kitų sektorių atstovų uždarbis vidutiniškai sudaro 52 tūkst. svarų sterlingų.

Investuotojai į „Brexit“ rimtai nežiūri

Nepaisant bankų ar analitikų perspėjimų, investuotojai rimtai nevertina išstojimo grėsmių. Pagrindiniai Jungtinės Karalystės įmonių indeksai, daugiausia dėl perteklinio likvidumo rinkoje ir sprendimų nebuvimo aukščiausiuose valdžiose lygmenyse, yra pasiekę rekordines aukštumas. „FTSE 100“ indeksas, kuris seka 100 didžiausių tarptautinių įmonių, kotiruojamų Londono akcijų biržoje, atrodo ne prasčiau nei labiausiai sekamas pasaulio indeksas „S&P 500”. Jis nuo 2016-ųjų birželio pakilo 23 proc. – didžioji dalis įmonių, kurių situaciją atspindi šio indekso pokyčiai, dirba visame pasaulyje, tad generuojami srautai yra diversifikuoti.

Kitas pavyzdys, „FTSE 250“ indeksas, parodantis 250 didžiausių kompanijų rinkos vertę, atmetus „FTSE 100“. Šio indekso įmonės yra kur kas labiau priklausomos nuo vidaus rinkos. Paskelbus apie šalies planus išstoti iš ES, šis rodiklis nukrito daugiau nei 13 proc., bet aiškios komunikacijos stoka iš valdžios institucijų lėmė, kad finansų rinkos nustojo į tai rimtai žiūrėti, – po minėtojo kritimo indeksas pakilo 30 proc. „Eurostoxx Banks“ indeksas, sekantis 30 didžiausių bankų euro zonoje rinkos vertes ir atspindintis rinkos nuomonę apie finansų sektoriaus perspektyvas, per tą patį laikotarpį pakilo 70 proc.

Eglė Džiugytė yra „Danske Bank“ vyresnioji dilerė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais