Kita vertus, galima pasidžiaugti – socialdemokratų vadovaujama koalicija neįgyvendins pluošto nepamatuotų priešrinkiminių pažadų. Bet ar tai reiškia, kad veiklūs, savarankiški ir kūrybiški mūsų šalies piliečiai gali atsikvėpti? Tik iš dalies. Paaiškinsiu, kodėl.
Šviežiai pateiktas 2014 metų šalies biudžeto projektas mažų mažiausiai yra beveidis. Toks įspūdis, kad jis sudėliotas mechaniškai pagal tai, kaip valstybinės įstaigos ir institucijos pateikė savo prašymus.
Jei vertintume biudžeto skaičius, į akis pirmiausia krenta tai, kad visos išlaidos su Europos Sąjungos (ES) lėšomis sudarys 30,8 milijardo (mlrd.) litų, o atmetus ES paramą jos sieks 23,4 mlrd. Lt. Palyginti su 2013 metais, išlaidos didėja įspūdinga suma – 1 milijardu 261 milijonu litų (arba 5,7 proc.).
Finansų ministras R.Šadžius pakankamai rožinėmis spalvomis piešia 2014 metų valstybės ūkio augimo perspektyvas. Tačiau žinant, kad Rusijos ekonomika pastaruoju metu buksuoja, o ES augimo perspektyvos irgi labai atsargios, „dovanų" maišo ir prognozuojamo BVP kilimo kitąmet galime ir nesulaukti.
Valstybės išlaidoms augant 1,261 mlrd. litų, valdantieji demonstruoja, kad yra nusiteikę ir toliau smagintis, sočiai gyventi šiandien, pernelyg nesukant galvos apie rytojų. Įprasta, kad valdiškos kontoros kasmet prašo vis daugiau lėšų iš valstybės biudžeto. Šioje vietoje socialdemokratai mokesčių mokėtojų lėšomis preciziškai pildo visą valdišką pageidavimų koncertą, užsakydami vis naujus-senus sveikinimus.
85-88 mln. Lt iš biudžeto – pagal kiekvieno valdančiajai daugumai priklausančio Seimo nario nurodymą.
Ką jau kalbėti apie valdančiųjų siekimą įtvirtinti, kaip čia tiksliau pavadinus, Seimo nario „krepšelį". Kaip žinia, milijonai litų kitąmet bus paskirstyti per Valstybės investicijų programą (VIP), kurios lėšomis visoje šalyje finansuojama įvairių pastatų statyba, kultūros, švietimo ir kitų įstaigų poreikiai.
Vieša paslaptis, kad šioje valdžioje valstybės biudžetas turi galimybių būti priimtas tik tuo atveju, jei tas vadinamasis Seimo nario „krepšelio" principas suveiks. Tai reiškia, kad 85-88 mln. Lt iš biudžeto – pagal kiekvieno valdančiajai daugumai priklausančio Seimo nario nurodymą. Nesunkiai galima suskaičiuoti, kad Seimo nario „krepšelis" sieks vidutiniškai 1 milijoną litų.
Nors cenzoriaus savybių nestokojantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas socialdemokratas B.Bradauskas viešai sakė, kad nerealu tikėtis, jog kiekvienas ir gaus po milijoną, šiomis galimos politinės korupcijos apraiškomis turėtų pasidomėti tarnybos, atsakingos už skaidrų lėšų panaudojimą.
Grįžtant prie to, kokias pasekmes turės smarkiai didindamos biudžeto išlaidos, aišku viena – praleidžiame progą imtis prasmingų darbų. Pavyzdžiui, sumažinti 48 milijardus litų jau siekiančią valstybės skolą (t.y. palengvinti skolų kuprą ateinančioms kartoms) ar bent 1 proc. nukirpti Pridėtinės vertės mokestį (PVM), sudarant sąlygas atpigti kasdieniams produktams.
Bet kam mažinti skolą, jei galima pasiskolinti dar daugiau? Net ir šiandienos sąlygomis, kai žadamas biudžeto pajamų augimas sudarys daugiau kaip 1 milijardą litų. Geležinė valdančiųjų logika.
Vien dėl to, kad socialdemokratai nusprendė paraidžiui įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą ir tokiu būdu iki trečdalio padidinti aukšto rango valdininkų algas, išlaidų eilutė biudžete išaugo maždaug 211 milijonų litų. Dabar niekam nebekyla klausimų, ką reiškia socialdemokratų rinkiminis šūkis „svarbiausia – žmogus".
Liberalai dar siūlys bent 5 proc. mažinti valstybės tarnautojų, dirbančių ministerijose, joms pavaldžiose ir kitose institucijose, skaičių, o šį rezervą panaudoti atlyginimų lygio viešajame sektoriuje subalansavimui – socialinių, kultūros ir kitų įstaigų darbuotojų atlyginimams.
Liberalai dar siūlys bent 5 proc. mažinti valstybės tarnautojų, dirbančių ministerijose, joms pavaldžiose ir kitose institucijose, skaičių, o šį rezervą panaudoti atlyginimų lygio viešajame sektoriuje subalansavimui.
Kitas aktualus klausimas – valdančiųjų planai atskiriems sektoriams keisti mokesčių bazę. Tik iš pirmo žvilgsnio tie pakeitimai gali pasirodyti nereikšmingi. Turiu omenyje ydingus planus „Sodros" mokesčiais apkrauti naujas verslo formas – mažąsias bendrijas, o taip pat – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais verslui apribojamos galimybės dengti buvusius nuostolius (taip tiesiogiai mažinamos galimybės steigtis naujiems verslams ir naujoms darbo vietoms).
Manau, ateityje reikėtų politiškai sutarti, kad atskiri mokesčiai neturėtų būti kaitaliojami kartu su valstybės biudžeto priėmimu vienų metų pabaigoje ir įsigalioti jau po kelių savaičių, nuo kitų metų pradžios. Mokesčių sistema turi būti stabili ir prognozuojama, nes būtent ji tiesiogiai lemia investicijas.
Jei „Doing Business" reitinge liberalių sprendimų dėka pagaliau aplenkėme Estiją ir pasaulyje esame septyniolikti, tai toli gražu nereiškia, kad metas realizuoti dabartinės Vyriausybės išsikeltus tikslus ir vėl ristis žemyn (tarp šios Vyriausybės tikslų – vis dar 24 vieta Pasaulio banko sudaromame reitinge).
Kas dėl numatyto 2014 metų „Sodros" biudžeto – vėl stebime pavojingas tendencijas. „Sodros" išlaidos kitąmet sudarys 11,2 mlrd. Lt, o pajamos bus daugiau kaip milijardu mažesnės. Turint omenyje tai, kad bendra „Sodros" skola jau viršija 10 milijardų litų, ši sistema yra aktyvuota ilgo veikimo bomba.
Šiomis aplinkybėmis dabartinės valdančiosios koalicijos veiksmai yra sveiku protu nesuvokiami. Vietoj to, kad paragintų gyventojus elgtis atsakingai – papildomai kaupti pensiją savarankiškai, žingsniuojama į priešingą pusę.
Likus vos mėnesiui iki tos dienos, kai gyventojams reikės galutinai apsispręsti dėl savo ateities pensijų kaupimo modelio, žmonės ir toliau klaidinami. Maža to, artėjant biudžeto priėmimui, atsiranda oficialių siūlymų apskritai naikinti pervedimus į privačius pensijų fondus.
Primenu, kad pensiją II pakopos fonduose šiandien iš viso kaupia daugiau nei trečdalis – 36,88 proc. Lietuvos gyventojų, juose sukaupta 5,1 mlrd. litų. Gal valdantieji ir galėtų pažadėti, kad pensijas „Sodros" griūties atveju mokės iš savo kišenės, bet apkvailinti visus – per sunki užduotis, net retorikos meistrams.
Apibendrinant 2014 metų šalies biudžeto projektą galima daryti išvadą: jame nėra aiškių prioritetų, jis tikrai nėra socialiai teisingas, ypač kalbant apie valstybės biudžeto lėšomis išlaikomus darbuotojus, o galiausiai – augant šalies ekonomikai švaistome galimybes palengvinti mokesčių naštą arba sumažinti valstybės skolą.
Eligijus Masiulis yra Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys
