Jei taip mąstytų bėdų prispaustas greitųjų kreditų vartotojas, tai turbūt nestebintų. Tačiau prieš kelias savaites sužinojome, kad panašiai galvoja šalies premjeras A.Butkevičius, pasakęs, kad krizės įkarštyje valstybė galėjo skolintis ir daugiau – pavyzdžiui, 2 milijardais litų. Galbūt išsprūdo, gal buvo neteisingai suprastas.
Bet prieš kelias dienas premjeras pranešė kitą „naujieną“ – šių metų valstybės biudžeto (viešojo sektoriaus) deficitas didinamas nuo planuotų 2,5 proc. iki 2,9-3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ką reiškia tas 0,4-0,5 proc. prieaugis išvertus į žmonių kalbą? Atsakymas – 476-595 milijonai litų, t.y. papildomi pusė milijardo, kuriais valstybės išlaidos viršys įplaukas.
Kadangi mažai kam rūpi skaičiai po kablelio, užtikrinta, kad nieko čia baisaus – kritinės 3 proc. deficito ribos neperžengsime, vadinasi, Mastrichto kriterijaus nepažeisime ir euras Lietuvoje bus visai kaip planuota – 2015 metais. Nors tai kitos diskusijos klausimas, bent jau dėl euro liberalai siūlytų neskubėti ir pirmiausia palaukti, kol Europos Sąjunga grįš į augimo kelią.
Tačiau grįžkime prie šios Vyriausybės požiūrio į valstybės finansus, tiksliau – į mūsų šalies mokesčių mokėtojų pinigų leidimą. Abu minėti premjero pareiškimai (dėl galimybių daugiau skolintis per krizę ir šiemet 0,5 milijardo litų augančio biudžeto deficito) yra susiję su sprendimu atkurti algas valstybės tarnautojams, politikams ir teisėjams.
Valdantiesiems argumentų kalba nepasirodė įdomi – jie liko įstrigę skolinimosi ir persiskolinimo sapne, kuriame kiekvienas naujas „pirmasis“ kreditas nieko nekainuoja.
Šiuo klausimu liberalai užėmė aiškią poziciją. Mes įsitikinę – jei atkuriame ikikrizines algas (ir kartu didiname valstybės išlaidas), turime elgtis atsakingai ir rasti rezervų, iš kur paimti lėšų. Dėl to siūlėme nuo 2014 metų bent 5 procentais mažinti valstybės tarnautojų skaičių, atitinkamai mažinant valdžios sektoriaus mokos fondą.
Deja, valdantiesiems argumentų kalba nepasirodė įdomi – jie liko įstrigę skolinimosi ir persiskolinimo sapne, kuriame kiekvienas naujas „pirmasis“ kreditas nieko nekainuoja. Nepaisant to, kad už tai greičiausiai mokės nauja šalies mokesčių mokėtojų karta, o taip pat – verslas ir specialistai, kurie apkarpymų per krizę nesusigrąžins.
Taip nerūpestingai gyvenant liks du klystkeliai: arba papildomai skolintis, arba susirūpinusiais veidais apkrauti visus naujais mokesčiais.
Ieškoti taupymo rezervų, valingai mažinti valdymo išlaidas – rodos, tai šios valdžios genuose neužprogramuota.
Vyriausybei tvarkantis su viešojo sektoriaus finansais akivaizdžiai trūksta atsakomybės. Vien Seimo Audito komiteto duomenimis, valstybės institucijos 2013 metų pirmąjį pusmetį tarnautojų premijoms ir reprezentacijai išleido beveik dvigubai daugiau nei pernai. Reprezentacijai panaudota 8,7 mln. Lt (3 mln. Lt daugiau), premijoms – 1,9 mln. Lt (1 mln. Lt daugiau).
2 milijonai litų šarvuotiems limuzinams ar keliolika tūkstančių Aplinkos ministerijos tarnautojų vaišėms karinėje bazėje – šiais pavyzdžiais ir toliau rodoma, kaip „sėkmingai“ gyventi skolon negalvojant apie rytojų.
Neabejoju, kad mokesčių mokėtojai pateiks ir savo sąskaitą. Stebuklų nebūna – milijonai į valstybės taupyklę savaime nekapsi. Todėl socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė, pamačiusi skylę biudžete, nebeįtikins savo pareiškimais iš serijos „esame šiek tiek nustebę“ arba „truputį šokiruoti“.
Vyriausybei atėjo laikas ne vien vežti miltus iš malūno, bet pasirūpinti, kad jame būtų pakankamai grūdų. Todėl būtina stimuliuoti ekonomiką, gerinti sąlygas verslui ir išnaudoti racionalaus taupymo rezervus.
Eligijus Masiulis yra Liberalų Sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys
