Tokia diena menininkams Lietuvoje atėjo. Imkite, kurkite, rodykite pasauliui savo talentus ir garsinkite Lietuvą!
Parama ir subsidijų mechanizmai dalinai atrofavo meno sričių gebėjimus stoti į vienas gretas su kitais ekonomikos sektoriais. Tačiau tiems, kurie suvokia, kad kultūros produktas yra rinkos produktas, kad menas yra brangiausiai vertinama ir aukcionuose parduodama prekė, verta žinoti, kad galimybės menams ir kultūrai yra ne tik kultūros fonduose.
Jei menininkai tik pakeistų „ištiestos rankos strategiją“ į „konkuravimo rinkoje strategiją“, finansavimo galimybės buvo, yra ir bus. Labai nedaug reikia pasistengti Ūkio ministerijai ir kultūros srities asociacijoms, kad Europos Sąjungos (ES) fondų durys būtų plačiai atvertos kultūros sektoriaus verslams ‒ tereikia sukurti papildomus kultūros ir kūrybos produktų vertinimo kriterijus.
Būtent toks požiūris ir rekomendacijos yra pabrėžiamos Ateities visuomenės instituto mokslininkų ‒ dr. E.Furman, prof. dr. J.Černevičiūtės, prof. dr. R.Strazdo, prof. dr. A.Jakubavičiaus, prof. dr. E.Butkevičienės, doc. dr. E.Vaidelytės, tyrėjos I.Norkeliūnės – neseniai užbaigtame moksliniame taikomajame tyrime „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) raiška kūrybinių ir kultūrinių industrijų audiovizualiniame sektoriuje Frascati nuostatų kontekste“, išanalizavusiame kultūros sektoriaus galimybes.
Visos Europos, tame tarpe ir Lietuvos, pažangos varikliu pripažįstamas inovatyvumas. Inovacijos samprata biurokratams ir mokslininkams labai aiški, tai apsprendžia tam tikri produkto, paslaugos ar technologijos požymiai.
Mums kilo mintis išanalizuoti kultūros produktus ir jų gamybos etapus pagal tuos biurokratinius ir mokslinius požymius. Ir mes priėjome prie išvadų, kad kultūros produktų kūrimas prilygsta mokslo produktų kūrimui, o tai reiškia, kad didžioji dalis kultūros produktų gali būti finansuojami iš ES fondų, ir vienintelė kliūtis šitame kelyje ‒ vertinimo kriterijai. Jei gamini metrais, o matuoja litrais, rezultato neišmatuosi tinkamai.
Apie kriterijus moksle ir mene. Mokslinės veiklos pripažinimas pamatuojamas publikacijų skaičiumi prestižiniuose užsienio mokslo leidiniuose. Tuo tarpu kultūros produkto pripažinimas įgyjamas dalyvaujant prestižiniuose tarptautiniuose festivaliuose. Festivaliai, jų sukurtos tarptautinės komisijos sprendžia, kuo kultūros produktas, pvz. filmas, teatro kūrinys, yra kitoks, ypatingas, ekonomikos terminais kalbant ‒ inovatyvus.
Deja, kultūros turinio produktus ir paslaugas kuriančios įmonės (koncertinės įstaigos, teatrai, festivaliai, kt.) nėra įpratusios pozicionuoti save pasaulio konkurencinėje rinkoje. Didžioji dalis kultūros sektoriaus asocijuotų struktūrų nedalyvavo svarstymuose Ūkio ministerijoje, kaip jų sritis, pvz. muzikos, teatrų, muziejų, gali prisidėti prie ekonomikos augimo ir inovacijų kūrimo. Todėl ES lėšomis finansuojamų paraiškų vertinimo kriterijai vis dar pritaikyti tradicinei, aukštųjų technologijų pramonei ir mokslui. Meno, kultūros turinio produktai lieka neatpažinti dėl tinkamų kriterijų nebuvimo.
Minėtame tyrime išanalizuoti šaltiniai, mokslo straipsniai ir monografijos, užsienio valstybių patirtis, strateginiai ES dokumentai rodo, kad kultūros ir kūrybos sektorius pasižymi ne tik dideliu ekonominiu potencialu, yra perspektyvus, augantis ir kuriantis inovacijas sektorius, bet ir laikomas vienu veiksmingiausiu kitų sektorių inovacijų varikliu.
Deja, kultūros turinio produktus ir paslaugas kuriančios įmonės (koncertinės įstaigos, teatrai, festivaliai, kt.) nėra įpratusios pozicionuoti save pasaulio konkurencinėje rinkoje.
Vilniaus dailės akademijos profesorės Jūratės Černevičiūtės teigimu, kultūros (KKI) produktams būdingas specifinis semiotinis, estetinis, patyriminis turinys. Šių produktų vertė priklauso nuo jų socialinio-kultūrinio „prasmės“ (angl. meaning) suvokimo. Kita šių produktų savybė – privačios ir viešosios gėrybės požymiai (taip vadinamos „mišrios“ prekės). Tokios „mišrios“ prekės daro poveikį „visuomenės sąmoningumui“.
Menai, kaip ir socialiniai, humanitariniai mokslai, lėtai integruojasi į bendrą inovacijų politiką ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Viena iš žymiausių Didžiosios Britanijos tyrimų organizacijų NESTA, kartu su Menų ir humanitarinių mokslų tyrimų taryba ir daugiadiscipliniu Londono universiteto koledžu (UCL) lyderiauja Europoje KKI tyrimų srityje. Šį sektorių aktyviai nagrinėja vis daugiau kitų Europos valstybių mokslininkų.
Prie jų jungiasi ir Lietuvos mokslininkai, kaip ir daugiadisciplininė Ateities visuomenės instituto mokslininkų komanda. Daugiau rekomendacijų, kaip plačiai atverti duris kultūros srities atstovams, gauti investicijų kultūros produktų kūrimui ir gamybai iš ES struktūrinių fondų, galima rasti minėtame, jų atliktame tyrime.
Dr. Erika Furman yra Ateities visuomenės instituto direktorė.
