Kokiais atvejais žmonėms prireikia teismo leidimo?
Paprastai teismo leidimai yra reikalingi tuo atveju, kai asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, nori parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą bankui ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį turtą. Prašymus dėl tokių leidimų išdavimo teismai nagrinėja dažniausiai. Taip pat teismo leidimai yra reikalingi parduodant ar kitaip perleidžiant turtą, priklausantį nepilnamečiui, neveiksniam asmeniui, kuriam yra nustatyta globa ir paskirtas globėjas. Teismo leidimai reikalingi ir tuomet, kai nepilnamečiai įgyja paveldėjimo teisę – tokiu atveju vaikų tėvai, atstovaudami jų interesams, kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo savo vaikų vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.
Dėl leidimų išdavimo į teismą kreipiasi nepilnamečio vaiko tėvai, neveiksnaus asmens globėjas ar turto administratorius.
Kaip pateikti prašymą teismui?
Prašymai dėl teismo leidimo išdavimo, kaip ir visi kiti teismui teikiami procesiniai dokumentai, gali būti pateikiami raštu (atvykus į teismą ar siunčiant paštu) arba elektroniniu būdu per elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt. Kartu su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo pareiškėjai gali pateikti teismui tinkamai patvirtintas pridedamų dokumentų kopijas, tačiau esant būtinumui ar iškilus tam tikriems klausimams dėl prašymų pagrįstumo, teismas gali įpareigoti pareiškėjus pateikti dokumentų originalus ar papildomus bylai išspręsti reikalingus įrodymus.
Kaip prašymas nagrinėjamas teisme?
Įstatymas numato, kad prašymai dėl teismo leidimų nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, todėl klausimai sprendžiami greitai – prašymai turi būti išnagrinėjami nė vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos, be to, jie yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui nereikia vykti į teismo posėdį. Retais atvejais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas turi galimybę nuspręsti prašymą nagrinėti pareiškėjui dalyvaujant teismo posėdyje (t.y. žodinio proceso tvarka).
Kokius dokumentus reikia pateikti teismui?
Svarbu pažymėti, kad jei trūksta reikalingų dokumentų klausimui išspręsti, teismas prašymo nesvarsto. Tokiu atveju, pareiškėjas, patikslinęs prašymą ir pridėjęs visus reikalingus dokumentus, dėl teismo leidimo išdavimo turi kreiptis į teismą pakartotinai. Tik tinkamas visų reikiamų dokumentų pateikimas pareiškėjams užtikrins greitą teismo leidimo gavimą, todėl labai svarbu žinoti, kokius dokumentus reikia pateikti:
1) Prašymas išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjai prie šio prašymo turėtų teismui pateikti nepilnamečių vaikų gimimo liudijimus, santuokos liudijimą, nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (išrašus iš Registrų centro), vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymą. Taip pat būtina pateikti įrodymus apie būsimo sandorio sąlygas. Tai turėtų būti preliminari nekilnojamojo turto įsigijimo sutartis, kuri paprastai sudaroma įsigyjant gyvenamąją patalpą. Šie įrodymai padeda teismui įvertinti, ar nepilnamečiams vaikams bus sudarytos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos. Jeigu pareiškėjai nėra sudarę preliminarios sutarties, prie prašymų dėl būsto pardavimo gali būti pateikiami kiti įrodymai, užtikrinantys nepilnamečiams vaikams galimybę gyventi kitoje gyvenamojoje patalpoje. Siekdami gauti teismo leidimą turto įkeitimui, pareiškėjai papildomai turi pateikti įrodymus apie suteikiamą kreditą, jo dydį ir kitas sąlygas (tai gali būti būsto kredito sutartis, banko sprendimas suteikti pareiškėjams paskolą konkrečiam daiktui įsigyti). Teismas gali reikalauti, kad būtų pateikti įrodymai apie pareiškėjų turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles).
2) Teismo leidimas paveldėjimo procedūroms taikyti (palikimo priėmimas, atsisakymas nuo palikimo nepilnamečio vaiko vardu ir kt.). Šiuo atveju pareiškėjai papildomai turi pateikti ir įrodymus, turinčius įtakos sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo dėl palikimo procedūrų – duomenys apie mirusiojo turtą, skolas ir pan.
3) Teismo leidimas parduoti globotinio, kuris buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse ir jam skirta globa, taip pat nepilnamečio turtą. Prie šio prašymo turi būti pridėti ir įrodymai, kokiu būdu bus naudojamos gautos lėšos už parduotą ar kitaip perleistą turtą. Tai gali būti duomenys, kad atidaryta sąskaita globojamojo ar nepilnamečio vardu, įrodymai apie jo vardu įsigyjamą kitą turtą ar pan.
Dažnai asmenims kyla klausimų, į kokį teismą kreiptis – prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai) paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Prašymai dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodami palikimo atsiradimo vietos, t. y. paskutinės palikėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, apylinkės teismui.
Ar teikiant prašymą teismui reikės susimokėti?
Taip pat svarbu žinoti, jog prašymai dėl teismo leidimų išdavimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Tačiau jei asmuo dėl tokio kreipimosi turėjo kitų bylinėjimosi išlaidų (pavyzdžiui, už advokato pagalbą, kopijų tvirtinimo ir pan.), tokios išlaidos neatlyginamos.
Kokių neaiškumų dažniausiai kyla žmonėms, kreipiantis į teismą dėl leidimo?
Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko ar globojamo asmens teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į šių asmenų interesus. Jei teismas manys, kad būsimas sandoris, kuriam sudaryti prašomas teismo leidimas, pažeis nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesus, teismo leidimo gali ir neišduoti. Todėl itin svarbu iš karto teismui pateikti visus reikalingus su sandoriu susijusius dokumentus. Teismo nutartys išduoti ar atsisakyti išduoti teismo leidimus nėra skundžiamos apeliacine tvarka, tačiau asmuo, patikslinęs prašymą ir pridėjęs visus reikalingus dokumentus, dėl teismo leidimo išdavimo gali kreiptis į teismą pakartotinai.
Pasitaiko nemažai atvejų, kai pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nors pagal įstatymus teismo leidimas nėra reikalingas. Tokiu atveju teismai atsisako jį išduoti ir nutartyje pažymi, kad teismo leidimas tokiam sandoriui sudaryti nėra reikalingas. Galima išskirti dažnus atvejus, kai pareiškėjai, turintys nuosavybės teise priklausančius kelis būstus, kreipiasi dėl teismo leidimo išdavimo vieną iš jų parduoti ar įkeisti. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą (šeimos turtu laikomas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, kuriame šeima gyvena, t. y. šeimos gyvenamoji patalpa). Jeigu pareiškėjai turi kelias jiems nuosavybes teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tik viena iš jų laikoma šeimos gyvenamąją patalpa, ir tik sandoriams dėl šios patalpos perleidimo ar suvaržymo yra reikalingas teismo leidimas.
Erika Tamošaitienė yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja.
