Pavadinimas – dėl patrauklumo vartotojui
Pastaraisiais metais stipriai išpopuliarėjo augalinės kilmės produktai. Iki šiol buvo įprasta tokiems produktams suteikti tokius pačius pavadinimus kaip ir gyvulinės kilmės produktams, atsižvelgiant į tai, kokį produktą jie pakeičia. Pavyzdžiui, parduotuvių lentynose galima surasti sojos, ryžių, avižų ar migdolų pieno. Toks pavadinimas padaro šiuos produktus patrauklesnius vartotojui ir palengvina jų atpažįstamumą, pasirinkimą. Diskusijos dėl augalinės kilmės produktams suteikiamų gyvulinės kilmės pavadinimų pirmiausia kilo Vokietijoje.
Pagrindinis tokių produktų pavadinimų priešininkų argumentas – pažeidžiamos konkurencijos taisyklės, kai vegetariškiems ir veganiškiems produktams suteikiami tokie pavadinimai kaip „tofu sviestas“, „augalinis sūris“, „veganiškas sūris“. Nors tokių produktų gamintojai bandė aiškinti, kad jų pavadinimas ir reklama nepažeidžia teisės nuostatų, nes vartotojai jau atpažįsta ir suvokia šiuos produktus, be to, pavadinimai „sviestas“ ar „pienas“ pateikiami ne po vieną, o visuomet pridedant jų augalinę kilmę apibūdinančius žodžius. Uždraudė su išlyga Tačiau Europos Teisingumo Teismo sprendimas padarė galą praktikai augalinės kilmės produktams naudoti gyvulinės kilmės produktų pavadinimus.
Nurodyti apribojimai taikomi pieno ir kitų pieno produktų pavadinimų atžvilgiu, tokių kaip sviestas, grietinė, sūris ar jogurtas net ir tokiais atvejais, kai parduodami ar reklamuojami kartu su paaiškinamaisiais ir apibūdinančiais žodžiais, kurie nurodo augalinę produkto kilmę. Išimties tvarka šis principas netaikytinas apibūdinant produktus, kurių tikslus pobūdis žinomas dėl jų tradicinio vartojimo, ir (arba) kai pavadinimais aiškiai apibūdinama būdinga produkto savybė, pavyzdžiui, kokosų pienas, žemės riešutų sviestas ir panašiai.
Taikoma tik pieno produktams
Svarbu paminėti, kad šis Teisingumo Teismo sprendimas yra susijęs tik su pieno produktais, todėl jis negalioja mėsos ar žuvies produktų pavadinimų atžvilgiu, kol kas nėra uždrausta mėsos pakaitalus vadinti mėsos pavadinimais, todėl vegetarai, bent jau kol kas, gali mėgautis sojos kepsniais. Taip pat šis teismo sprendimas neturės įtakos atvejams, kurie nėra susiję su maisto produktų ženklinimu. Pavyzdžiui, receptų knygose augalinės kilmės produktai ir toliau galės būti vadinami jau įprastais tapusiais terminais.
Už pažeidimus grės baudos
Neabejotina, jog šis teismo sprendimas turės įtakos augalinės kilmės maisto produktų gamintojams. Lietuvoje šis sprendimas didžiausią įtaką turės augalinių maisto produktų importuotojams, kurie yra atsakingi už lietuviškus importuotų prekių aprašymus, esančius ant prekių pakuočių. Šio sektoriaus įmonės privalės svarstyti galimybes keisti produktų aprašymuose nurodytus pavadinimus, nes neveiklumas gali baigtis Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pažeidimais. Už šiuos pažeidimus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali skirti nuo 16 iki 600 eurų baudą.
Augalinės kilmės produktų gamintojai ir importuotojai, siekdami išvengti nuobaudų, privalo šiuos produktus žymėti kuo tiksliau, atsižvelgdami į jų kilmę, naudojimo paskirtį ir pan. Pavyzdžiui, plačiai paplitęs „migdolų pienas“ turėtų būti pervadintas į „migdolų gėrimas“, „tofu sūris“ į „sojos pupelių gaminys“ ir panašiai.
Erikas Saukalas yra advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris, advokatas.
