Kad demokratiniai rinkimai pastaruoju metu tampa ne tik įprasta priemone išsirinkti geriausius kandidatus, bet ir svarbiausiu įrankiu apsaugoti pačius demokratinius rinkimus, pabrėžia ir JAV Demokratų partijos lyderis, valstybės prezidentas Joe Bidenas.
Sulaukus palankių vidurio kadencijos rezultatų valdantiesiems demokratams, jis sakė: „Rinkėjai aiškiai išreiškė savo susirūpinimą. Jie pasiuntė aiškią ir nedviprasmišką žinią, kad nori išsaugoti mūsų demokratiją ir apsaugoti teisę rinktis šioje šalyje“.
Esamasis Lietuvos Seimas lapkričio 13-ąją taip pat pasiekė savo kadencijos pusiaukelę. Pagal Konstituciją mūsų parlamento rinkimai vyksta ketverių metus ciklais, be tarpinių vidurio kadencijos balsavimų. Vis dėlto kokį ženklą Amerikos midterms siunčia ir Lietuvai, kur demokratinių ir antidemokratinių jėgų pasistumdymai turi panašių požymių kaip JAV?
Respublikonų partijos šauklio Donaldo Trumpo palaikymu pridengę marginaliniai politikai atvirai abejojo dabartine amerikiečių politine valdžia, kurstė nepasitikėjimą ne tik politikais, bet ir pačiais rinkimais. Lietuvos radikalių judėjimų, vadinamųjų visuomenės veikėjų, kurių dalis jau tupi cypėje, taip pat ne vieno Seimo nario radikalios pažiūros panašios į tas, kurias skleidžia amerikietiškos rinkimų sistemos neigėjai: jiems irgi netinka valdančiųjų valia, nepriimtini demokratiniu keliu priimami įstatymai, jie nekenčia sisteminių parlamentinių partijų.
Po Kapitolijaus antpuolio pakilusį antidemokratinių jėgų potvynį JAV palyginkime su vienos Lietuvos parlamentinės partijos lyderio žodžiais, kuriais šis lapkričio 3-ąją prabilo savo feisbuke: „Dabartinė valdžia daro viską, jog žmonės kuo labiau nusiviltų politika, kad nepasitikėjimas politikais virstų abejingumu, jiems dar geriau, jeigu tai virstų emigracija. Kuo mažiau žmonių ateis į rinkimus, tuo daugiau vilčių laimėti turės valdžioje esantys liberalai“.
Kad prie Seimo arba Katedros papiketuoti susirenkantys ir šališkas „Yuotube“ laidas rengiantys visuomenės veikėjai nenorėtų savo akyse matyti nė vienos parlamento senbuvių partijos, jau ir kartotis neverta. Pripratome.
Esamasis Lietuvos Seimas lapkričio 13-ąją taip pat pasiekė savo kadencijos pusiaukelę.
Vis dėlto tęstinė jų nepasitikėjimo valdžia kampanija, ko gero, veda į aklavietę. Politikos kūrimas ne idėjomis, o neigimu, galiausiai paneigia pačius neigėjus. Radikalūs balsai JAV ne suteikė radikalams daugiau mandatų, o išplėtė klasikinės liberalios demokratijos apsaugą.
Pagal spalio pabaigoje paskelbtą LRT užsakymu atlikta apklausą, net 69 proc. apklaustųjų norėtų matyti pertvarkytą dabartinės Vyriausybės ministrų kabinetą. Toks rodiklis iš pirmo žvilgsnio atrodo nemažas, vis dėlto būtina įvertinti ir faktą, kad savo nuomonę apklausoje išsakė ir tie, kurie ne tik nebalsavo už dabartinę koaliciją sudarančius dešiniuosius, bet iš viso nėjo prie urnų (praėjusiuose Seimo rinkimuose 2020 m. balsavo apie 48 proc. rinkėjų).
Natūralu, kad rinkimus ignoruojantys žmonės nori ko nors kito, negu tų, kuriuos išrinko kiti. Galbūt atidžiau pažiūrėjus paaiškėtų, kad likęs 31 proc. Vyriausybe patenkintų apklausos dalyvių iš esmės sutampa su konservatorių ir abiejų liberalų partijų elektoratu?
Amerikiečių apklausose nepasitenkinimas J.Bidenu santykinai buvo net didesnis negu Ingridos Šimonytės politika, vis dėlto visuomenės nuomonė neatitiko rinkimų rezultatų: amerikiečiai, pasirodo, demokratais pasitiki labiau, negu sako.
Tuo metu Lietuvos visuomenės nuomonė apie dabartinę Vyriausybę taisosi: anot penktadienį paskelbtos „Delfi“ užsakymu atliktos apklausos, pasitikėjimas ministrų kabineto darbu per mėnesį užaugo apie 6 procentinius punktus, o pagrindinė valdančiųjų partija, Lietuvos konservatoriai, tvirtai įsitvirtino reitingų viršūnėje.
Tad jeigu tokie vidurio kadencijos rinkimai vyktų Lietuvoje, greičiausiai paaiškėtų, kad garsiai pliekiančių valdžią ir raginančių ją keisti tėra mažuma. Per tokius įsivaizduojamus rinkimus dabartinės valdančiosios partijos greičiausiai išlaikytų koaliciją, valstybės kryptį ir kartu – demokratinių institutų atsparumą viena kitą keičiančių krizių akivaizdoje. Kaip rodo JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatai, liberalioje demokratijoje galų gale nugali sveikas protas.
