Be pajuokavimų tenka konstatuoti, kad naujasis Seimas pirmąsias 100 dienų išgyveno be svarbiausių, reikalingiausių įstatymų leidybos. Galima sakyti, baigėsi ankstyvasis romantizmo-moralizavimo laikotarpis. Ir jeigu tai buvo įžangą į naują epochą, į naujos kokybės parlamento darbą – tai yra nusivylimas.
Daug kalbėta, kad valstiečiams su savo „vertybėmis“ atėjus į valdžią liberalams bus aukso amžius. Kaip čia pasakius. Realybėje dauguma atvejų – net kritikuoti nėra ką. Arba valdantieji kalba tokius absurdus, kuriuos tą pačią sekundę automatiškai atmeta ir išspjauna didžioji dalis bent kiek valstybės gyvenimu besidominčių žmonių. Arba po drąsinančių kalbų patys neria į krūmus.
Svarsčiau, ką gi būtų galima priskirti prie svarbesnių naujo Seimo darbų? Patvirtintą 2017 metų biudžetą? Na, šio darbo joks parlamentas neišvengė. Gal po ilgų svarstymų priimtas smurtą prieš vaikus draudžiantis įstatymas? Irgi nelabai, nes nebuvo kur trauktis.
Grįžtant prie 100 dienų Seimo darbo – o kas gi konkretaus? Sustabdytas šiuolaikiškas Darbo kodeksas, panaikintos „Sodros“ lubos.
Gaila, kad daugiausia energijos iššvaistyta ne įstatymų iniciatyvoms, bet tam, kas išvis yra ne Seimo reikalas. Tautinis kostiumas, vaisingumo problemų sprendimas ir „NaPro“ technologijos, tie patys visureigio nuomos detektyvai. Turgaus lygio istorijos.
Sako, trukdo dirbti. Tad pamėginta pašalinti bent dalį trukdančių, pradedant nuo Seime legaliai veikiančių asociacijų ir lobistų. Sakiau, kad kiti bus žurnalistai, ir štai – jau pasigirdo vienos valdančiųjų partijos šūkiai spręsti „Tapino problemą“.
Grįžtant prie 100 dienų Seimo darbo – o kas gi konkretaus? Sustabdytas šiuolaikiškas Darbo kodeksas, panaikintos „Sodros“ lubos. Taip šiais laikais gerinamos sąlygos investicijoms.
Tiesa ta, kad Seime užtenka chaoso, bet kai valdančiajai daugumai diriguoja vienas asmuo, kuris tikrai nėra Seimo pirmininkas, ir kurio nuomonės žurnalistai kartais laukia labiau nei premjero – parlamentas virsta tuščių intrigų ir turgaus kalbų tribūna.
Dar kartą tenka pripažinti, kad valdančioji Seimo dauguma yra valstiečiai. Socialdemokratų, apie kurių partinius voratinklius iškyla vis naujų faktų, tiesiog nėra. Kad ir ką kalbėtų, jie tyliai sėdi ant atsarginio suolelio.
Kai Seimo darbotvarkė ir dauguma smarkiai priklauso nuo to, kas tą dieną šaus į galvą vienam asmeniui, iškyla dilema – kaip Vyriausybė įgyvendins savo programą? Ta pati progresyvumą deklaravusi Vyriausybė, kuri žada, bet kol kas nieko nedaro. Tiesą sakant, jau kelis mėnesius nepagimdo net viešai pažadėjo veiksmų plano, kuriuo galėtų paremti savo šakėmis ant vandens parašytą programą.
Kodėl delsiama? Akivaizdu, kad tarp valdančiųjų Vyriausybėje ir Seime – dar daug aštrių kampų. Jei Vyriausybė sieks įgyvendinti savo pažadus, jai neišvengiamai reikės opozicijos – liberalų ir konservatorių balsų. Bet ar iniciatyvas palaikys patys valstiečiai, jau nekalbant apie socialdemokratus?
Tirpsta sniegas, greitai aptirps ir ES paramos Lietuvai milijardai. Todėl būtent dabar ne tik mūsų verslas, bet ir parlamentas turėtų dirbti geriausiai visoje Europoje. Nėra kito būdo išsivaduoti iš sąstingio. Kada ir kaip įgysime reikiamą pagreitį, ar jo sulauksime po Vyriausybės 100-to dienų?
Suprantu, kodėl didelė dalis rinkėjų Europoje atsigręžia į populistus. Tai ilgamečių partijų, politikų darbo įvertinimas. Ar tai reiškia, kad naują Seimą Lietuvoje renkant po šių šimto dienų valdžioje atsidurtų dar didesni populistai? Tai tiesiogiai priklausys nuo šiandienos politikos lyderių, nuo jų gebėjimo daryti, ne imituoti.
Dr. Eugenijus Gentvilas yra Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas
