Tokią susidariusią stichinę urbanistinę situaciją iš esmės lemia dvi pagrindinės priežastys: viena jų – tai, kad be kontrolės buvo rengiami savivaldybių bendrieji planai, kurie numatė didelę urbanistinę plėtrą, o antra – nesureguliuotos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, kurios, keičiant įstatymą 2014 m., vietoj jų patobulinimo, įnešė dar didesnę betvarkę. Tuomet įstatymas leido savivaldybių bendruosiuose planuose apibendrintai numatytas urbanizuojamas zonas vystyti žemėtvarkiniais projektais, dalinant atskirus žemės sklypus, keičiant žemės paskirtį.
Tinkamai neįvertinant gamtinių elementų ir urbanistinių veiksnių, miestų plėtros zonose dispersiškai susiformavo pastatų grupės su klaidžiomis gatvėmis ir ilgais akligatviais, be želdynų ir kitų bendruomeninių viešųjų erdvių. Taip pat užstatyta nemažai ežerų, upių pakrančių, kitų vertingų gamtinių ar rekreacinių teritorijų. Toks žemėtvarkinis planavimo procesas atskiriems vystytojams tik palengvino būdus kaip suformuoti kuo daugiau statybinių sklypų, visiškai neskiriant dėmesio gyvenamosios aplinkos kokybei.
Tinkamai neįvertinant gamtinių elementų ir urbanistinių veiksnių, miestų plėtros zonose dispersiškai susiformavo pastatų grupės su klaidžiomis gatvėmis ir ilgais akligatviais.
Greitas ir beveik nevaldomas urbanizuojamų teritorijų plėtojimas vis ryškiau parodo savo trūkumus, todėl jų ignoruoti neleistina. Tai suprasdama Aplinkos ministerija šiuo metu jau yra parengusi naujas Teritorijų planavimo įstatymo papildymo nuostatas, kurios galėtų padėti spręsti minėtas urbanistines problemas. Iš parengtų naujų įstatymo papildymo nuostatų svarbu išskirti siūlymus, kurie numato privalomai rengti detaliuosius ar bendruosius planus masteliu M 1:2000, jei plėtrai numatytose teritorijose nėra reikiamos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros. Tokiu būdu būtų užtikrintas poreikis parengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus ne mažesnėms teritorijoms nei kvartalai ir kartu tuo būtų išvengiama nesuplanuotų teritorijų chaotiško vystymo, kuris vyksta šiuo metu.
Taip pat Įstatymo papildymo siūlymuose numatyta, kad koreguojant ar keičiant anksčiau parengtus (iki 2014 m.) detaliuosius planus, privalomai būtų įvertintos aplinkinės kvartalo teritorijos, ir tam būtų rengiami tik kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, atsisakant galimybės detaliuosius planus koreguoti žemėtvarkos projektais. Tai sudarytų prielaidas anksčiau parengtus atskiriems sklypams detaliuosius planus įjungti į bendrą urbanistinę struktūrą ir taip pagerinti teritorijos suplanavimo kokybę.
Šie ir kiti įstatymo papildymo siūlymai leistų patobulinti teritorijų planavimo procesą, sudarytų pagrindą tolimesniam naujų planavimo – tiek urbanistinių, tiek žemėtvarkinių metodų diegimui (urbanistinių projektų rengimui, žemės sklypų pertvarkymui atliekant jų konsolidavimą ir kt.). Tikimasi, kad LR Seimui pateiktiems svarstyti Teritorijų planavimo įstatymo papildymo pasiūlymams bus pritarta.
Dr. Evaldas Ramanauskas yra KTU Architektūros ir statybos instituto Teritorijų planavimo centro vadovas architektas.
