Kai prasidėjo viešos diskusijos apie mokslininkų parengtą naują socialinį modelį, kuris būtinas, nes sustabarėjusią ir neveikiančią sistemą verkiant reikia keisti, pasigirdo kalbos, kad šis žingsnis – ne socialdemokratiškas. Bet atidžiau panagrinėjus pasiūlymus, kurie sugulė į projektų paketą, matyti, kad tikslai, kurių siekiama – įrašyti į socialdemokratų Vyriausybės programą.
Kalbant apie darbo rinką keliamas klausimas, o kas pasirūpins ta dalimi žmonių, kurie šiandien neturi darbo. Kas pasirūpins tais, kurie neranda darbo jau keletą mėnesių ar visus metus? Tais, kurie draudėsi nuo nedarbo – mokėjo dideles įmokas, bet netekę darbo gauna neadekvačiai mažas išmokas? Kas rūpinsis jaunimu, baigusiu mokslus pavasarį, bet nerandančiu, kur įsidarbinti ir ketinančiu išvykti?
Dabar atėjo proga įgyvendinti duotus pažadus – keisti darbo santykius, realiai (o ne popieriuje) apsaugant darbuotojus, bet kartu sukuriant sąlygas verslo atstovams tas darbo vietas steigti.
Būtent naujajame socialiniame modelyje siūlomi pakeitimai leis iš esmės spręsti šiuos iškeltus klausimus. Siekis, kad Lietuvoje būtų sukurta daugiau darbo vietų, įrašytas į XVI-osios Vyriausybės darbų programą – tai buvo žadėta prieš rinkimus Lietuvos žmonėms.
Dabar atėjo proga įgyvendinti duotus pažadus – keisti darbo santykius, realiai (o ne popieriuje) apsaugant darbuotojus, bet kartu sukuriant sąlygas verslo atstovams tas darbo vietas steigti.
Apie realią darbuotojų apsaugą kalbu neatsitiktinai.
Socialdemokratai visuomet palaikė ir palaiko profesines sąjungas, kai kalbama apie darbuotojų apsaugą, tačiau ne apie popierinę, neveikiančią. Esama darbuotojų apsauga neveikia.
Primenu neseną faktą: dar valdant konservatoriams ir liberalams – per krizę darbo neteko tūkstančiai Lietuvos žmonių, nepaisant amžiaus, iš jų su išeitinėmis išmokomis iš darbo atleista 23-24 proc., likę atleisti savo noru, be išeitinių išmokų.
Situacija nesikeičia – pernai apie 70 proc. visų darbo santykių nutrūko darbuotojo prašymu. Ar realu, kad tokia didelė dalis išėjusiųjų iš darbo tikrai buvo atleisti savo noru? Išeidami iš darbo jie negavo jokios išeitinės išmokos. Taigi popieriuje nubrėžtos apsaugos gairės gyvenime veikia toli gražu ne visuomet.
Pernai apie 70 proc. visų darbo santykių nutrūko darbuotojo prašymu. Ar realu, kad tokia didelė dalis išėjusiųjų iš darbo tikrai buvo atleisti savo noru?
Vyriausybės strateginis komitetas, pasiūlė 2 mėn. VDU išmoką, kuri bus realiai sumokama. Be to, darbo netekusieji pirmaisiais mėnesiais gaus ir didesnę bedarbio išmoką. Ji vėliau mažės, siekiant, kad žmogus būtų skatinamas sugrįžti į darbo rinką.
Pradėjus nuo 2017 m. mažinti socialinio draudimo įmokas, mokamas darbdavių, kasmet po 1 proc. punktą, sumažinsime darbdavio naštą. Darbdavys bus motyvuotas kelti atlyginimą, o gaudamas didesnes realias pajamas žmogus daugiau išleistų vartojimui, pilnėtų ir valstybės biudžetas. Taigi – socialinės atskirties mažinimas, didesnės pajamos dirbantiesiems – tokius tikslus kėlė socialdemokratai.
Ar ne socialdemokratiškas ir kitas siūlymas – įteisinti galimybę darbuotojui tobulėti. Darbuotojo tobulėjimas taptų prievole darbdaviui, kuri turi būti apmokėta. Socialdemokratai įsitikinę, kad turi būti investuojama į darbuotoją. Naujajame kodekse pateiktas pasiūlymas 5 dienas per metus suteikti apmokamas atostogas darbuotojo mokymuisi. To iki šiol darbo santykiuose nebuvo.
Darbuotojo tobulėjimas taptų prievole darbdaviui, kuri turi būti apmokėta. Socialdemokratai įsitikinę, kad turi būti investuojama į darbuotoją.
Jei politikai pritars socialiniams pokyčiams, tai bus visų politinių partijų ir visos Lietuvos žmonių laimėjimas. O priimti jį reikia nesnaudžiant, ne tik dėl to, kad tą jau yra padariusi Estija ir Latvija, kurios sparčiai žengia pirmyn, pritraukdamos investuotojų ir mažindamos nedarbą.
Yra ir dar viena priežastis. Niekam ne paslaptis, kad rinkiminiu laikotarpiu daugiau vaikomasi populizmo, o ne problemų sprendimo iš esmės. Negalime laukti tokio laikotarpio, kai politikų liežuviai mieliau šneka tai, ką nori girdėti rinkėjų ausys, bet nedaro, to, kas iš tiesų reikalinga, norint mažinti socialinę atskirtį.
Evelina Butkutė-Lazdauskienė yra Ministro Pirmininko atstovė spaudai
