Tame pačiame komitete anksčiau buvo sutarta, jog dar šių metų lapkričio 15-30 d. socialinis modelis bus baigtas ir suderintas.
Tačiau metai baigiasi, o viso projekto dar nėra, jis pristatomas dalimis, todėl nematyti bendro vaizdo. Ministerijos atstovai sako, kad kitų metų vasarį LR Trišalei tarybai teiks svarstyti visą teisės aktų projektų paketą. Įdomiausia, kad prof. dr. Tomas Davulis siūlo aplenkti Trišalę tarybą ir teikti tiesiai Seimui.
Keista, bet pastaruoju metu gausiai pasipylusiuose naujo socialinio modelio pristatymo renginiuose susidaro įspūdis, jog jis konstruojamas, vadovaujantis vien tik užsienio šalių praktika, neatsižvelgiant į mūsų valstybės ir piliečių unikalumą, savitumą, individualius poreikius. Juk kas yra gerai vienoje valstybėje, nebūtinai tiks ir prigis kitoje. Deja, mokslininkai į visus klausimus atsako, kad vienokia ar kitokia praktika yra taikoma tam tikrose valstybėse, ir neįvertina, jog ten jos formavosi metų metus.
Liūdna, kai darbo teisės korifėjai pamiršta socialinio dialogo esmę ir prasmę, skuba kuo greičiau savo idėjas „prastumti“ kaip konstantą, sukelia į teisės aktų projektus visą egzistuojančią teismų praktiką.
Liūdna, kai darbo teisės korifėjai pamiršta socialinio dialogo esmę ir prasmę, skuba kuo greičiau savo idėjas „prastumti“ kaip konstantą, sukelia į teisės aktų projektus visą egzistuojančią teismų praktiką, tarsi tikėdamiesi, kad toks teisės aktas nereikalaus teismų aiškinimo ir interpretacijos netolimoje ateityje.
Dar liūdniau, kai tokį svarbų, galima sakyti, strateginį ir gigantišką modelį, itin aktualų kiekvienam piliečiui, skubama priimti kuo greičiau, nes panašu, kad „dega“ įgyvendinamas projektas ir reikia pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Ar tikrai galima tikėtis, kad keturis socialinio gyvenimo banginius – darbo santykius, užimtumo didinimą, skurdo mažinimą ir naujos socialinio draudimo sistemos sukūrimą – socialiniai partneriai sugebės išnagrinėti ir apsvarstyti per kelis mėnesius? Nejau naiviai manoma, kad mokslininkai pateiks tobulą variantą, kuris tiks visiems? O gal kaip tik siekiama, jog būtų kuo mažiau laiko svarstymams ir analizei?
Kaip ten bebūtų, nereikia pamiršti, kad profesinėms sąjungoms, kaip vienoms iš socialinių partnerių, užgrius didžiulė atsakomybė, ginant darbuotojų teises, ir kuo gausesnės bei stipresnės profesinės sąjungos bus, tuo lengviau bus kurti piliečių dabartį ir ateitį.
Evelina Šilinytė yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė
