Turiu omenyje Rusiją ir jos dabartinius XXI amžiaus disidentus, kurie šiuo metu kovoja laisvės nuo vidinės priespaudos kovą.
„Režimo priešininkų persekiojimų griežtinimo tendencija Rusijoje akivaizdi“, – liudija neseniai dėl grėsmės iš šalies pasitraukęs politologas Andrejus Piontkovskis.
„O kova už ją neretai ir tragiška“, – paliudijo mums savo asmeniniu pavyzdžiu geras Lietuvos bičiulis ir vienas tokių kovotojų Borisas Nemcovas.
Vasario pabaigoje, susirinkę Lukiškių aikštėje, minėjome šio nepailstančio žmogaus, teisių gynėjo ir Kremliaus kritiko pirmąsias žūties metines. Liūdna proga, bet kartu ir viltinga – Vilniuje susirinkę Rusijos opozicijos atstovai ir nuo režimo pastaraisiais metais gausiai pasitraukę laisvę mylintys žmonės leidžia tikėti, kad vieną dieną sulauksime laisvos ir demokratiškos Rusijos.
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad dalis šių žmonių apsistojo ir Vilniuje. Nors daugelis netiki geopolitiniais stebuklais ir pagrįstai gali būti labai abejojantys ar pesimistiški, tačiau jų pastangos vertos ir pagarbos, ir pagalbos.
„Baltijos laisvės pirmadieniai“, inicijuoti laisvų ir laisvę mylinčių žmonių, įkvepia ir Vilniuje organizuoti panašius „Rusijos laisvės sekmadienius“.
Prieš Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę taip pat buvo abejojančių ir klausiančių savęs, ar Lietuva iš tikrųjų gali tapti laisva? Buvo daug manančių, kad Lietuvos laisvė ir kalbos apie ją yra ne kas kita, kaip provokacija. Tačiau 1990 m. kovo 11-ąją Lietuva paskelbė Nepriklausomybės atkūrimą, o kaimyninės Švedijos sostinėje užgimė labai graži ir prasminga Baltijos šalių palaikymo iniciatyva ilgainiui įgavusi „Pirmadienio mitingų“ pavadinimą.
Nuo 1990 m. kovo 19 d. iki 1991 m. rugsėjo mėn. centrinė Stokholmo miesto aikštė (Norrmalmstorg) pritraukdavo tūkstančius Baltijos vėliavomis nešinų žmonių, – švedų politikų, piliečių, visuomenės veikėjų, aktyvių miestiečių ir išeivių iš Baltijos šalių – išgerti arbatos, pasikeisti žiniomis, nuotaikomis ir nuomonėmis, ir kartu tokiu solidariu veiksmu paremti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių nelengvą kelią į laisvę.
„Baltijos laisvės pirmadieniai“, inicijuoti laisvų ir laisvę mylinčių žmonių, įkvepia ir Vilniuje organizuoti panašius „Rusijos laisvės sekmadienius“. Rusijoje taip pat gyvena žmonių, kurie jaučiasi okupuoti ir nelaisvi, tačiau tiki, kad Rusija gali tapti laisvės ir demokratijos šalimi. Priminkime Rusijos žmonėms, kovojantiems už laisvę, kad mes esame kartu su jais tame iššūkių kupiname kelyje ir remiame jų siekį.
Todėl visus laisve tikinčius ir laisvę mylinčius žmones pabandyti susirinkti kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį 12 val. Lukiškių aikštėje ir paremti Rusijos žmonių laisvės ir demokratijos siekį, parodyti solidarumą ir pabendrauti su tais, kurie to siekia, taip, kaip tai darė Švedijos žmonės minėdami „Baltijos pirmadienius“.
Gabrielius Landsbergis yra TS-LKD partijos pirmininkas