Gabrielius Landsbergis: Lietuvos kryptis – į nomenklatūrinę praeitį ar vakarietišką ateitį?

Šiuo metu TS-LKD vykstantis atsinaujinimas tiek idėjomis, tiek ir žmonėmis kelia nemažą visuomenės susidomėjimą. Tikiuosi, kad šis pavyzdys paskatins atsinaujinti ir kitas partijas, pakels politinės kultūros lygį šalyje ir taip prisidės prie visos politinės sistemos atsinaujinimo.
Gabrielius Landsbergis
Gabrielius Landsbergis / Asmeninio albumo nuotr.

Prie TS-LKD prisijungia nauji žmonės – visuomenės lyderiai 

Prieš leisdamasis į diskusiją apie mūsų partijos politikos kryptis noriu pasidžiaugti gausėjančia mūsų bendruomene, prie kurios prisijungia ir ketina kandidatuoti į Seimą žymūs visuomenėje ir savo kompetencijas jau įrodę žmonės – Žygimantas Pavilionis, Andrius Navickas, Vytautas Kernagis, Juozas Pundzius ir Ingrida Šimonytė. Kartu su patyrusia komanda iš dabartinės frakcijos tai bus puikus derinys.

Tai nepaprastai džiugina ir leidžia tikėti, kad mūsų siunčiama žinia apie atsinaujinančią ir atvirą bendruomenę pasiekė Lietuvos visuomenę. Tai patvirtina ir apie kelis šimtus vien per pastaruosius mėnesius prisijungusių naujų partijos narių. Žmonių pasitikėjimas mūsų bendruomene auga ir neabejoju, kad tai – tik pradžia.

Akivaizdu, kad ne tik mūsų kvietimas paskatino žmones dalintis: idėjos jau seniau glūdėjo Lietuvos žmonių galvose – tik niekas nebuvo pakvietęs jomis pasidalinti. 

Prieš keletą savaičių kreipėmės į Lietuvos visuomenę su kampanija „Turiu idėją“. Pakvietėme žmones siūlyti idėjas Lietuvai, suteikėme platformą idėjoms surašyti ir vieni kitų idėjas palaikyti. 

Dešimtys tūkstančių žmonių susidomėjo mūsų kvietimu ir todėl šiandien jau turime daugiau kaip keturis šimtus konkrečių ir racionalių idėjų, kurių daugelis ne tik vertos tolesnio svarstymo, bet gali būti ir įgyvendintos. Akivaizdu, kad ne tik mūsų kvietimas paskatino žmones dalintis: idėjos jau seniau glūdėjo Lietuvos žmonių galvose – tik niekas nebuvo pakvietęs jomis pasidalinti. 

Nors ir turime daug kuo džiaugtis – ir vykstančiu partijos atsinaujinimu, ir įsibėgėjančiu programos ruošimo procesu, ir didėjančiu žmonių pasitikėjimu, Lietuvoje daug reiškinių kelia pagrįstą nerimą ar net pyktį bei didelį liūdesį. 

Reaguojant į tragedijas būtini nuoseklūs veiksmai

Visą Lietuvą ypatingai sukrėtė žiauri tragedija Kražiuose. Nutraukti nekaltų žmonių gyvenimai, traumuota visa miesto bendruomenė, traumuota ir priblokšta visa Lietuva. Kada tai baigsis?

Juk dar visai neseniai gedėjome jaunos tarnybą ką tik pradėjusios pareigūnės žūties po neblaivaus vilkiko vairuotojo ratais Radviliškyje.. O kur dar vis negailestingai pasirodančios žinios apie nusižudančius vaikus? Kiek dar reikės nekaltų žmonių mirčių? Kada mes, kaip visa politinė bendruomenė, atsitokėsime ir pagaliau imsimės spręsti šių negailestingai žmonių gyvenimus nusinešančių tragedijų priežastis?

Juk kasmet Lietuvoje nusižudo apie tūkstantį žmonių, tūkstančiai žūsta nuo ligų, susijusių su alkoholiu ar kitais žalingais įpročiais, o kiek dar žūsta nuo girtų ar apsvaigusių rankos ar vairuojamo automobilio. Paskutinės vietos Europos ar pasaulio lentelėse nebegeba pažadinti mūsų ir paraginti imtis darbų. 

Kaskart po sukrečiančios nelaimės sušunkame, kad metas imtis darbų, tačiau labai greit viskas nurimsta ir susitaikę su padėtimi laukiame, kol įvyks kita nelaimė. Atėjo laikas tai keisti ir išmintingai pažvelgti į visų šių problemų sprendimą. Juk pasisakome už gyvybės išsaugojimą, turime nuoširdžių kovotojų šioje srityje – praplėskime akiratį – siūlykime nuoseklius sprendimus. 

Pradėkime nuo psichologinės aplinkos gerinimo, nustokime žmones gydyti tik vaistais, skirkime deramą dėmesį psichinei sveikatai. Daugeliui Lietuvoje reikia nuoširdaus rūpesčio ar pokalbio, deja, šiandien valstybė to neužtikrina.

Mažinkime alkoholio prieinamumą, kaip tą daryti – lengva išmokti iš šiaurės kaimynų. Tačiau būkime išmintingi, nusikaltimų mažės tada, kai mažės ir nebaudžiamumo. Reikia stiprinti policijos galimybes kovoti ir su kontrabanda, ir su girtais vairuotojais, ir ypač dirbti prevencinį darbą bendruomenėse – ne tik gaudyti nusikaltėlį po įvykdyto nusikaltimo, bet pirmiausia kartu su bendruomene identifikuoti riziką keliančius asmenis ir užkirsti kelią būsimiems nusikaltimams.

Pradėkime nuo psichologinės aplinkos gerinimo, nustokime žmones gydyti tik vaistais, skirkime deramą dėmesį psichinei sveikatai.

Dabartinė valdžia grimzta gilyn į neskaidrumo liūną

Partinėje ir parlamentinėje politikoje taip pat labai svarbu laiku ir prevenciškai saugoti demokratijos, teisės viršenybės principus ir aukštus etikos standartus.

Todėl jau dabar su dideliu nerimu reiktų atkreipti į vis gilėjančią demokratijos ir teisingumo eroziją. Ignoruojami visuomenės klausimai, nesprendžiami korupcijos skandalai, nomenklatūriniai recidyvai akvaparkuose mažina Lietuvos žmonių pasitikėjimą ne vienu ar kitu politiku, bet politine sistema apskritai. Nebesinori daryti takoskyrų tarp dešinės ir kairės pažiūros partijų, tarp TS-LKD ar socialdemokratų.

Norėtųsi, kad takoskyros būtų tik tarp praeities partijų, besivadovaujančių dar iš sovietų laikų paveldėtais principais, ir tarp tų, kurios pasirinko vakarietiškos demokratijos ir visų lygybės prieš įstatymą kelią. Ir nors šiandien, vienas po kito lendant naujiems piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir korupcijos skandalams, atrodo, kad dabartinė valdžia vis labiau grimzta gilyn į neskaidrumo liūną, aš noriu tikėti, kad partinė sistema yra pasiruošusi atsinaujinimui. 

Principingi, nepriklausomi ir nepaperkami žurnalistai, laisva ir nepasiduodanti politiniam spaudimui teisėsauga ir vis reiklesniais tampantys rinkėjai neleis Lietuvai iš vakarietiško kelio pasukti atgal nomenklatūriniais šunkeliais. 

Politinę korupciją tiriančios institucijos turi išlaikyti nepriklausomybę nuo politikų, stiprinti profesionalumą ir principingumą, o valstybė turi užtikrinti, kad tiek institucijų, tiek žiniasklaidos principingumą mažinančios pagundos turi būti panaikintos.

Matome, kad reikalinga pertvarkyti autoritetą praradusios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sudarymo ir veikimo tvarką, reikia griežtesnės paslėptos politinės reklamos (ypač laikotarpiu iki kampanijos pradžios) bei finansavimo kontrolės ir nemažai kitų piktnaudžiavimus tarnyba ir korupciją stabdančių priemonių, kurias esame parengę svarstymui.

Lietuvai reikia vizijos ir aiškios krypties

Kita nerimą kelianti problema yra strateginės Lietuvos vizijos trūkumas. Dabartinė Lietuvos valdžia, deja, nepasiūlė Lietuvai sprendimų, nei aiškaus plano – kuria kryptimi turi eiti Lietuva. Po krizės atsigavusios  rinkos ir eksportu paremtas Lietuvos ekonomikos atsigavimas keletą metų užtikrino stabilų augimą ir leido vyriausybei sąlyginai saugiai plūduriuoti paviršiuje. 

Tačiau besikeičianti padėtis jau šiemet išryškino tokio plūduriavimo pasekmes – stojantis ekonomikos augimas, stagnuojantis eksportas, milžiniškas valstybės biudžeto deficitas ir nepaisant mažėjančio gyventojų skaičiaus nuolat besipučiantis biurokratinis aparatas – tai naujausi ir ryškiausi pavyzdžiai kur link šiandien suka valstybės laivas. Darosi akivaizdu, kad be aiškios krypties, be idėjų lyderystės ir be politinės valios būsime pasmerkti tik diskusijoms apie kelis eurus prie minimalaus atlyginimo ar pensijos.

Žiūrėdamas į Kauno mero pasivažinėjimus su raudonu automobiliu įdomiais numeriais, galvoju, kad Kaunas nusipelnė daugiau! Žmonės, kurie ne tik stovėjo Lietuvos laisvės sargyboje, bet ir dirbo savo darbuose, mokėjo mokesčius, mokėsi, augino vaikus, ar šiandien jie nusipelnė, kad iš jų tyčiotųsi mokesčius Lietuvoje mokėti vengiantis verslininkas ir dar automobilio numeriais patvirtintų, ką galvoja apie savo miesto gyventojus? 

Taip ir Lietuvoje, ar tikrai rūpinimasis pensininkais šiandien yra tik šeši eurai prie pensijos? Nejau taip pigiai leisimės perkami? 

Todėl galiu tik džiaugtis, kad mūsų partijoje pradėjome ankstyvą programos rengimo procesą. Nors iki rinkimų dar beveik metai, mūsų Politikos komiteto nariai, kiti partiečiai ėmėsi rengti pirmuosius partijos programos dokumentus – dalis jų bus pristatyta artimiausiu metu.

Atlikome ir vidinę mūsų bendruomenės apklausą – pasiteiravome, kurios temos aktualiausios mūsų bendruomenės nariams. Smagu, kad panašiai matome kryptis, kuriomis turėtume bendrai dirbti. Daugiau kaip šešiasdešimt procentų partiečių pritaria, kad švietimas šiandien tampa svarbiausia tema Lietuvoje. Neužtikrinę geriausio išsilavinimo visiems Lietuvos vaikams ,negalėsime garantuoti ir klestinčios Lietuvos ateities. 

Ar tikrai rūpinimasis pensininkais šiandien yra tik šeši eurai prie pensijos? Nejau taip pigiai leisimės perkami? 

Ir jau dabar aiškėja pagrindinės gairės, ką reikia daryti. Klestėjimas taip pat plati savoka – apibrėžianti tikrai daug daugiau negu minimalų atlygį. Mano nuomone, orus gyvenimas prasideda nuo galimybės pačiam kurti savo gyvenimą, užsidirbti sau ir savo šeimai, nepriklausyti nuo valstybės malonės.

Todėl pirmiausia turime siekti naujų ir geriau apmokamų darbo vietų. Ir ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose. Tada ir tik tada taps aišku, kam visos tos dešimtmečius trukusios investicijos į gražesnes aikštes ar stogus.

Tik turėdami darbo žmonės liks ir kurs gyvenimus savo gimtinėse. Todėl kartu su ekspertais rengiame labai konkrečių veiksmų strategiją naujų ir gerai apmokamų darbo vietų visoje Lietuvoje sąlygų kūrimui. 

Lietuvai reikia brandžios idėjų lyderystės ir nuoširdžios politikų tarnystės visuomenei. 

Neabejoju, kad atsinaujinusi TS-LKD partija ir būsimoji frakcija bus įtikinama alternatyva korupcijos skandaluose ir teisiniuose ginčuose skęstančiai valdančiajai daugumai. Atsinaujindami žengėme pirmą didelį žingsnį šia linkme. 

Gabrielius Landsbergis yra TS-LKD partijos pirmininkas

Straipsnis parengtas pagal kalbą, pasakytą šį šeštadienį vykusiame TS-LKD Tarybos posėdyje Kaune

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų