Kita vertus, ilgalaikė didelio masto emigracija iš Lietuvos ir nepakankamas grįžtančiųjų srautas, kartu su mažėjančiu gimstamumu, yra tapę sistemine problema, veikiančia mūsų valstybės ateities perspektyvas.
Per pastaruosius ketverius metus iš Lietuvos išvyko daugiau žmonių nei šiandien gyvena trečiame pagal dydį šalies mieste Klaipėdoje. Jeigu emigracijos mastai nemažės, po dar ketverių metų iš Lietuvos išvyks ir dar viena Klaipėda – daugiau nei 160 tūkst. žmonių. Europos Komisijos atlikta analizė rodo, kad Lietuvoje po 15 metų neteksime 35 proc. darbingo amžiaus žmonių ir pagal šias prognozes esame blogiausioje padėtyje Europos Sąjungoje.
Už didmiesčių ribų ryškėja tendencijos, kad gali tapti per brangu išlaikyti esamą infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas – kelius, mokyklas, gydymo įstaigas, pritaikytas žymiai didesniam gyventojų skaičiui.
Išliekant žemam investicijų lygiui ir nekeliant švietimo kokybės, ši tendencija ilgainiui neigiamai paveiks ekonominio augimo galimybes, atlyginimų dydį, viešųjų paslaugų finansavimą, galų gale ir pensijų sistemą.
Menkstantis nedarbas Lietuvoje taip pat nedžiugina, nes jo statistinis mažėjimas iš dalies nulemtas būtent emigracijos ir mažėjančio realaus dirbančiųjų skaičiaus. Regionai, mažesni Lietuvos miestai šios tendencijos ypač paveikti. Už didmiesčių ribų ryškėja tendencijos, kad gali tapti per brangu išlaikyti esamą infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas – kelius, mokyklas, gydymo įstaigas, pritaikytas žymiai didesniam gyventojų skaičiui.
Todėl turime pripažinti, kad ligšiolinės valstybės pastangos norimo rezultato nedavė. Bene vienintelis valstybės atsakas į šią problemą buvo „Globalios Lietuvos“ strategija. Pagrindinis šios strategijos tikslas – palaikyti ryšius su užsienio lietuviais bei sutelkti Lietuvos diasporą Lietuvos valstybei stiprinti ir jos vardui garsinti.
Ryšių palaikymas su emigravusiais tautiečiais bei lituanistinis švietimas užsienyje yra teisingi ir reikalingi siekiai. Antra vertus, ar nesant realių priemonių išvykusiems susigrąžinti, šie siekiai nerodo, kad valstybė nuleido rankas ir jau nebesitiki, kad emigravusieji sugrįš? Pernai vėl ženkliai išaugusi emigracija aiškiai signalizuoja, kad „Globalios Lietuvos“ nepakanka. Metas kalbėti apie „sugrįžtančios Lietuvos“ idėją ir realiai veikiančias programas, kuriomis valstybė sukuria paskatas sugrįžti į Lietuvą.
Taigi, ką daryti, kad kasmet iš Lietuvos neišvyktų Marijampolės miesto dydžio piliečių skaičius? Kad savo didžiausio turto – žmonių visam laikui neprarastume kitoms valstybėms? Kad, sprendžiant darbingo amžiaus žmonių stygiaus problemą, jau netolimoje ateityje netektų plačiai atverti duris masinei menkai apmokamų darbuotojų iš trečiųjų šalių imigracijai į Lietuvą?
Siekiame, kad Lietuva, o ne Vakarų valstybės taptų vieta, kurioje mūsų žmonės kurs savo ir savo vaikų ateitį.
Šiems iššūkiams įveikti, kartu su ekonomikos ir finansų ekspertais, parengėme aiškų planą. Visuomenei pristatytame naujame plane Lietuvai numatėme pagrindines kryptis ir konkrečius veiksmus, kuriuos įgyvendinus, kaip rodo atlikti skaičiavimai, per ateinančius ketverius metus į Lietuvą papildomai galėtų grįžti iki 80 tūkstančių emigravusių lietuvių.
Siekiame, kad Lietuva, o ne Vakarų valstybės taptų vieta, kurioje mūsų žmonės kurs savo ir savo vaikų ateitį. Augantys atlyginimai ir gerai apmokamos darbo vietos, aukščiausios kokybės švietimas kiekvienam, reali valstybės pagalba jaunoms šeimoms, pavyzdžiui, „Pirmojo būsto pagalbos programa“, jautresnė ir teisingesnė žmonėms socialinė apsauga, skaidrios, kokybiškos ir visiems prieinamos sveikatos apsaugos paslaugos, mažėjanti korupcija bei pagarba sąžiningai dirbančiam žmogui skatins Lietuvos gyventojus kurti savo ateitį Lietuvoje, o emigravusiems bus paskata sugrįžti.
Mūsų ekonominiame plane Lietuvai numatytos trys pagrindinės veiksmų kryptys: valstybės, ES bei privačių investicijų sutelkimas ir nukreipimas į didžiausią augimo potencialą turinčius bei aukštą ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius ekonomikos sektorius; lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksporto skatinimas; sparti regionų ekonominė plėtra į regionų centrus tikslingai pritraukiant smulkius ir vidutinio dydžio investuotojus. Veikdami šiomis kryptimis, padėsime pamatus sparčiam ekonominės gerovės augimui ir taip sudarysime sąlygas žmonėms savo ateitį kurti čia, Lietuvoje.
Pokyčių pirmiausia sieksime privačiam sektoriui sudarydami sąlygas sparčiai plėstis ir kurti naujas darbo vietas. Įgyvendinus mūsų plane numatytas priemones, verslas bus paskatintas sukurti iki 147 tūkstančių darbo vietų. Apie pusė iš naujų darbo vietų bus pasiūlytos besiplečiančiuose aukštos ir aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose – IT, biotechnologijose, šviesos technologijose, energetikoje, inžinerinėje pramonėje, logistikoje.
Dėl multiplikatoriaus efekto, kitą dalį darbuotojų įdarbins paslaugas teikiantis ir prekybą vykdantis Lietuvos verslas. Naujos investicijos regionų centruose savo ruožtu atgaivins vietos paslaugų ir prekybos sektorius, paskatindamos smulkų ir vidutinį vietos verslą plėstis ir įdarbinti daugiau žmonių. Tai reikš, kad 2021 m. vidutinis atlyginimas Lietuvoje neatskaičius mokesčių peržengs 1250 eurų ribą.
2021 m. vidutinis atlyginimas Lietuvoje neatskaičius mokesčių peržengs 1250 eurų ribą.
Gerovės augimą paspartinti ketiname sutelkę ir tikslingai panaudoję valstybės, ES, privataus užsienio ir vietos kapitalo investicijas. 6,88 mlrd. Eur vertės Lietuvos strateginių investicijų fonde sutelktos investicijos bus skirtos mokslo ir inovacijų plėtrai, darbo našumui didinti, eksportuojančiam verslui skatinti ir aukštai infrastruktūros kokybei užtikrinti.
Agentūroje „Investuok Lietuvoje” įkursime atskirą padalinį, kuris rūpinsis talentų susigrąžinimo ir pritraukimo programos įgyvendinimu. Tarp konkrečių priemonių, kurios palengvintų sugrįžimo procesą emigravusiems – nemokama „vieno langelio“ paslauga visiems išvykusiems Lietuvos žmonėms, kad jie greitai gautų visą reikalingą informaciją ir aiškius patarimus, susijusius su gyvenimu Lietuvoje.
Grįžti ketinantiems žmonėms informacija bus teikiama apie visas aktualiausias gyvenimo mūsų šalyje sritis – nuo įsidarbinimo galimybių, socialinių garantijų ir mokesčių iki laisvų vietų vaikams darželiuose ir mokyklose.
Programa „Kurk Lietuvai“ yra geras išvykusių jaunų lietuvių talentų susigrąžinimo ir pritraukimo į Lietuvą pavyzdys. Užtikrinsime šios programos tęstinumą ir tokio tipo programų plėtrą, kartu su verslu įgyvendinsime protų susigrąžinimo programą „Dirbk Lietuvoje“.
Šiuo metu situacija darbo rinkoje paradoksali – darbdaviai skundžiasi, kad neturi kuo užpildyti tuščių darbo vietų, tuo tarpu nedarbo lygis išlieka pakankamai aukštas, ypač jaunų žmonių tarpe, ką tik baigusių mokslus ar studijas.
2015 m. jaunimo (15-24 m.) nedarbo lygis Lietuvoje siekė 16,3 (proc.). Tai rodo, kad dabartinė profesinio rengimo ir aukštojo mokslo sistema nepajėgi patenkinti darbo jėgos poreikių. MOSTA atlikto tyrimo duomenimis, tik 27 proc. darbdavių yra įsitikinę, kad absolventai yra tinkamai pasirengę darbo rinkai.
Todėl nepaliksime savieigai pramonės ir paslaugų centrų kūrimosi proceso, dirbsime kartu su investuotojais ir aukštosiomis mokyklomis dėl specialių naujai minėtiems centrams pritaikytų mokslo programų, sukursime tris stiprius ir gerai finansuojamus IT akseleratorius, kuriuose inovatyvaus verslo kūrėjai galės išbandyti savo idėjas ir mokytis iš praktikos.
Pertvarkysime profesinio rengimo sistemą taip, kad ji būtų orientuota į verslo poreikius, padėtų tobulinti darbo įgūdžius ir efektyvų perkvalifikavimą, skirsime didesnį dėmesį kolegijų programų peržiūrai ir finansavimui, profesinio rengimo įstaigų ir kolegijų finansavimas bus glaudžiau surištas su absolventų atliekamų praktikų ir įsidarbinimo rodikliais. Skatinsime glaudų verslo ir aukštųjų bei profesinių mokyklų bendradarbiavimą, dualinio profesinio mokymo modelio elementų diegimą – pameistrystės mokymosi formos platesnis panaudojimas padės užtikrinti, kad baigę mokslus jaunuoliai į darbo rinką įsilies jau ir su praktinėmis žiniomis ir įgūdžiais, užtikrinant jų greitesnį įsidarbinimą.
Galiausiai, reikia pabaigti su švogerizmo ir nomenklatūros atmosfera valdžios aparate. Jis griauna žmonių pasitikėjimą valstybe, jis mažina valstybės veiklos efektyvumą, menkina šalies konkurencingumą. Sunkumai su kuriais susiduria žmonės asmeninėje patirtyje drauge su bendru nusivylimo ir netikėjimo ateitimi atmosfera yra kuras, uždegantis masinės emigracijos variklį.
Lietuvai laikas yra labai brangus, nes pralaimime pasaulinėje konkurencijoje dėl geriausių, nukraujuodami savais, didesne dalimi jaunais žmonėmis ir gerais specialistais. Pažangios politinės jėgos sutaria, kad būtina spręsti emigracijos ir mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus problemą.
O mes siūlome konkrečius veiksmus ir raginame aktyviai prisidėti visus –verslą, investuotojus, savivaldybes, universitetus ir ugdymo įstaigas, kad sukurtume praktikoje geriausiai veikiančius darnaus valstybės ir privataus sektoriaus sąveikos būdus, kur būtina – reformuojantis ir keičiantis, o kur galime – išnaudojant ir stiprinant potencialą.
Gabrielius Landsbergis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, Europos Parlamento narys
