Pareiškęs, jog atsistatydins, jei Darbo partija nelaimės rinkimų, V.Mazuronis paleido į viešumą dar vieną visišką banalybę, mėgindamas tai pateikti, kaip itin drąsų ir netradicinį žingsnį. Nors šiaip, tai – elementari ir įprasta demokratinių šalių politinio gyvenimo praktika. Ir joks Vokietijoj, Prancūzijos ar Jungtinėj Karalystėj naujai išrinktas partijos lyderis to niekada nedarytų, nes tai – savaime suprantama.
Tiesa, tokia praktika sunkiau prigyja mūsų konservatorių partijoje, kurioje, nepaisant pabrėžtinai demonstruojamo demokratiškumo, visuotinių rinkimų, per dvidešimt metų iš esmės niekas nesikeičia. V.Landsbergį kuriam laikui buvo pakeitęs A.Kubilius, kurį vėl pakeitė G.Landsbergis... O ir A.Kubiliaus pirmininkavimo metu konservatorių Garbės pirmininkas V.Landsbergis savo įtakos praradęs nebuvo.
Kelias dienas prieš rinkimus į partiją įstojusių veikėjų „ sėkmė“ rinkimuose į lyderio postą nėra naujas reiškinys Lietuvoje.
Arba, kitaip sakant, ta pati grupuotė ir toliau valdo šią partiją, nė nežada atsistatydinti, nepaisant „veidų atjauninimo“, ką šiaip jau verčia daryti gyvenimas. O ir madinga, beje, ne tik, pasirodo, Holivude.
Kelias dienas prieš rinkimus į partiją įstojusių veikėjų „ sėkmė“ rinkimuose į lyderio postą nėra naujas reiškinys Lietuvoje. Būtent taip prieš keliolika metų „suvienijo“ liberalus, dar nė nespėjęs įstoti į partiją, R.Paksas, nors taip pat greitai suvienytieji išsivaikščiojo į kelias partijas. Panašu, jog šis procesas nesibaigė ligšiol, nes turim bent tris – keturias liberalų partijas, kurių veikėjai kovoja vienas prieš kitą iš visų jėgų, tarsi už Tėvynę.
Šviežiausias pavyzdys – sostinės mero R.Šimašiaus „šventa“ kova prieš visus buvusio mero, taip pat liberalo, A.Zuoko projektus Vilniuje. Jie to nė neslepia – jei tai sukūrė A.Zuokas, tai R.Šimašiui apriori blogis, kurį reikia kuo greičiau panaikinti, t.y. sugriauti.
Ir visiškai nesvarbu, kad sostinė lieka be susisiekimo, kad prarandamos darbo vietos, turistai, tuštėja sostinės viešbučiai, o užsienio investuotojai, dėl kurių liberalai išlieja daugiausiai ašarų, renkasi Rygą ar Taliną...
Ir ne dėl „Sodros“ lubų, kaip teigia sostinės galva, o dėl prasto Vilniaus susisiekimo su Europos sostinėmis, kas jiems daug svarbiau. Šią nuomonę šių eilučių autorius girdėjo ne sykį tiesiogiai iš tų pačių galimų užsienio investuotojų, nes to paprasčiausiai reikia šiuolaikiniam verslui. Visais kitais aspektais – mokesčių, verslo sąlygų, darbo jėgos kompetencijos – Lietuva tikrai nėra blogesnė, daugeliu atvejų net geresnė nei kaimyninės valstybės, išskyrus susisiekimą.
Vis tik, grįžtant prie perbėgėlių naujokų sėkmės partijų lyderių rinkimuose, turiu pripažinti, jog V.Mazuronis yra tikras drąsuolis, pareiškęs, jog pralaimėjęs atsistatydintų. Nes iš tikrųjų tai spręs ne jis ir net ne Darbo partija, o tik Viktoras. Ir nežinia kada, ir nežinia kodėl... Bet kuriuo atveju, ministrų, Seimo pirmininkų ar kitų Darbo partijos deleguotų pareigūnų atšaukimai yra pagrindinio akcininko, atsiprašau, Garbės pirmininko rankose.
V.Mazuronis yra tikras drąsuolis, pareiškęs, jog pralaimėjęs atsistatydintų. Nes iš tikrųjų tai spręs ne jis ir net ne Darbo partija, o tik Viktoras.
Be to, tai – nemokami viešieji ryšiai. Atšaukei vieną ar kitą, žiūrėk, savaitę žiniasklaidos dėmesio centre. Reitingas pakilo. O kol dar paskirsi naują – vėl savaitė kita laidų, diskusijų, straipsnių, t.y. nemokamo piaro. O dar jei visa tai tampa detektyvu?
Būtų juokinga, jei tai nebūtų apie mūsų valstybę, jos demokratijos kokybę, piliečių norus ir siekius, kad valdžia dirbtų efektyviai, spręstų jų, piliečių, o ne savo pačios problemas.
Gediminas Kirkilas yra socialdemokratas, Seimo vicepirmininkas
