Kam jie reikalingi? Kas pasikeis Lietuvos teismuose juos įteisinus? Ir, svarbiausia, ar padaugės Lietuvoje teisingumo, ar pajus Lietuvos žmonės didesnį teisingumo jausmą Lietuvoje?
Tarėjų įteisinimas reikštų, kad visuomenės atstovai kartu su teisėjais kolegialiai dalyvautų bylų nagrinėjime ir sprendimų priėmime teismuose. Jei byla paskirta nagrinėti vienam teisėjui, į teismo sudėtį įtraukiami du tarėjai, jei – trijų teisėjų kolegijai, į teismo sudėtį įtraukiami keturi tarėjai. Bet kuriuo atveju, tarėjai sudarytų daugumą.
Sprendimai teismuose būtų priimami balsų dauguma. Susilaikyti negalima, nebent išreikšti atskirąją nuomonę. Pirmi balsuotų tarėjai, po to – teisėjai, pirmininkaujantis teisėjas balsuotų paskutinis.
Kas būtų tie tarėjai ir kaip jais būtų galima tapti? Pagal dabartinį Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcijos Tarėjų įstatymo projektą, kuriam Seimas po pateikimo pritarė spalio 15 d., tarėjais galėtų tapti tik turintys aukštąjį universitetinį magistro išsilavinimą ir tik išskirtinai patikimi ir sąžiningi – nepriekaištingos reputacijos – Lietuvos piliečiai.
Nepriekaištingos reputacijos reiškia neteistas, nebuvo atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus (nebent po šio atleidimo praėjo penkeri metai), nepiktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.
Tarėjais negalėtų būti skiriami valstybės politikai, valstybės pareigūnai, statutiniai valstybės tarnautojai, teisėjai, prokurorai, advokatai (advokato padėjėjai), notarai (asesoriai), antstoliai (antstolio padėjėjai), teismo, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, Nacionalinės teismų administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, kariai.
Asmenys, pretenduojantys būti tarėjais, turės būti įtraukti į tarėjų sąrašą, o jų tinkamumas būtų vertinamas atrankos komisijoje, kuri ne tik išnagrinės kandidatų dokumentus, bet ir kalbėsis su jais. Tarėjai būtų teisiškai apmokomi ir apmokami, gaudami apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensaciją.
Kuo daugiau teisingumo, tuo stipresnis teisingumo jausmas, tuo daugiau pasitikėjimo teismais, ir ne tik.
Tarėjo pareigų atlikimo laikotarpiu tarėjui bus išsaugoma darbo vieta, užskaitomas darbo ir tarnybos stažas, užtikrinamos kitos socialinės teisės. Tarėjams būtų taikomos garantijo ir atsakomybė, analogiška teisėjams. Per vienus kalendorinius metus tas pats tarėjas galės būti skiriamas nagrinėti ne daugiau kaip dvi bylas teismuose. Tarėjų sistemos administravimu užsiims Nacionalinė teismų administracija.
Kokiose bylose dalyvaus tarėjai? Remiantis LSDDP frakcijos pasiūlymais, tarėjai būtų skiriami kartu su teisėjais nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas trijų tipų bylas: (1) civilines bylas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, (2) taip pat su darbo santykiais susijusias bylas (3) ir baudžiamąsias bylas dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ar piktnaudžiavimo.
Kodėl Lietuvos teisinei sistemai reikalingi tarėjai?
Pirmiausia, dėl to, kad žmonės labiau pasitikėtų Lietuvos teismais. Žinoma, tas pasitikėjimas pirmiausia susijęs su teisingumu, kurį vykdo teismai, ir teisingumo jausmu, kurį jaučia ar nejaučia Lietuvos žmonės dėl šalies teismų veiklos ir priimamų sprendimų.
Kuo daugiau teisingumo, tuo stipresnis teisingumo jausmas, tuo daugiau pasitikėjimo teismais, ir ne tik. Tarėjų įteisinimas padidintų Lietuvos piliečių tarpusavio pasitikėjimą ir pagerintų bendrą atmosferą visuomenėje – juk tarėjais taptų patikimi, sąžiningi, nepriekaištingos reputacijos eiliniai Lietuvos piliečiai.
Tačiau grįžkime prie pasitikėjimo Lietuvos teismais. Remiantis „Baltijos tyrimų“, Vilmorus“ ir kitų visuomenės nuomonės apklausas vykdančių bendrovių duomenimis, 1996–2008 metais Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Lietuvos teismais tai augo, tai mažėjo, tačiau net iki 2017 metų birželio realiai 22 metus nepasitikinčių teismais Lietuvoje visą laiką buvo gerokai daugiau nei pasitikinčių.
Iki šiol daugiausiai nepasitikinčių teismais buvo 2010 metų gegužę (tada teismais pasitikėjo 17 proc. ir nepasitikėjo 74 proc.) bei 2012 metų vasarį (pasitikėjo 20 proc. ir nepasitikėjo 74 proc.). Pasak sociologų, tokį pasitikėjimo teismais nuosmukį būtų galima tiesiogiai sieti su vadinamąja Garliavos istorija, prasidėjusia 2009 metų rudenį dvejomis žmogžudystėmis ir pasibaigusia 2012 metų gegužę, kai buvo įvykdytas teismo sprendimas perduoti mergaitę mamai.
Vėliau gyventojų pasitikėjimas teismais augo, ir 2017 m. birželį buvo užfiksuotas teigiamas pasitikėjimo teismais rodiklis. Tuomet pasitikinčių teismais buvo 47 proc., o nepasitikinčių – 46 proc. 2018 m. vasarą vykusios apklausos duomenimis, beveik pusė (49 proc.) suaugusiųjų tvirtino pasitikį šalies teismais, priešingai tvirtinančių buvo 41 proc. Tai aukščiausias pasitikėjimo teismais rodiklis nuo 1996 metų sausio mėnesio, kai pradėtos rengti tokios apklausos.
Deja, šių metų vasarį, kilus milžiniškam teisėjų korupcijos skandalui, Lietuvos žmonių pasitikėjimas mūsų teismais natūraliai krito ir krito labai smarkiai, ir iki šiol neatsigauna. Naujausios „Vilmorus“ rugsėjo apklausos duomenimis, teismais pasitikti tik 20,6 proc. gyventojų, nepasitiki 32,3 proc.
Žmonėms pasitikėjimą teismais atgauti reikės laiko. Prie to, tikiu, galėtų prisidėti tarėjų įteisinimas Lietuvos teismuose.
Be to, įvedus teismo tarėjų institutą, gerės visuomenės teisinis švietimas, nes piliečiai turės daugiau galimybių iš vidaus pažinti, suprasti teismų darbą ir dalintis savo įgyta patirtimi su savo draugais, artimaisiais, kolegomis.
Tiesioginis piliečių įtraukimas į bylų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą teismuose užtikrins požiūrių įvairovę. Tarėjai būtų iš įvairių socialinių grupių, su tam tikra savo specifine patirtimi, kuri padėtų teismams į bylą pažvelgti giliau, išsamiau ir įvairiapusiškiau. Tai sukurtų daugiau tarpusavio supratimo tarp teismų ir bylos šalių, o teismai galėtų priimti teisingesnius sprendimus. Visuomenės atstovai į teismus atneštų bendruomenėje vyraujantį supratimą ir socialines normas – „gyvąją teisę“, mažėtų formalaus teisingumo, o žmonės pajustų didesnį teisingumo jausmą.
Tarėjai teismuose – tai papildoma apsauga nuo galimo poveikio teismui ir paties teismo piktnaudžiavimo ir korupcijos, papildoma teisėjų nepriklausomumo garantija nuo politikų ar kitų trečiųjų asmenų spaudimo.
Tarėjų institutas – būdas eiliniams piliečiams tiesiogiai demokratiškai dalyvauti valdant savo šalį, o iki šiol jie negalėjo dalyvauti teismo darbe. Tarėjų įtraukimas gali turėti įtakos tiek visos teisinės sistemos (padarant ją artimesnę visuomenės vertybėms), tiek ir teismų sistemos legitimumui.
Kokie argumentai yra prieš tarėjų instituto įteisinimą? Žinoma, viskas kainuoja ir užima laiko, tačiau laiko ir finansinės sąnaudos ilgainiui atsipirks geresne teismo sprendimų kokybe.
Pabaigai norėčiau pabrėžti, kad svariausias argumentas už tarėjų įteisinimą yra pasitikėjimo teismais didinimas.
Nuogąstaujama, kad tarėjai įneš į teismų darbą per daug subjektyvumo. Vis dėlto, teisingumo jausmas, bent jau sprendžiant fakto ir kaltės klausimus, nėra vien tik subjektyvus: nors tam tikri mąstymo skirtumai egzistuoja, galutiniai tarėjų ir teisėjų sprendimai būna labai panašūs.
Baiminamasi tarėjų korupcijos ir šališkumo rizikos, neprognozuojamų sprendimų, grėsmės jurisprudencijos tęstinumo principui, teisinei teismo kvalifikacijai ir patiems tarėjams dėl atliekamų funkcijų pobūdžio. Tačiau vėlgi, visos rizikos yra valdomos įstatymais ir procedūromis, teisėjų ir teismų patirtis bei praktika. Pati teisminė sistema turi saugiklius – apeliacines instancijas ir kasacinius teismus be tarėjų.
Pabaigai norėčiau pabrėžti, kad svariausias argumentas už tarėjų įteisinimą yra pasitikėjimo teismais didinimas. Šiuo metu egzistuoja nemaža atskirtis tarp teismų ir eilinių piliečių, kuriems dažnai atrodo, kad teisėjai sudaro tam tikrą uždarą elitinį ratą, kuris yra toli nuo žmonių rūpesčių.
Įteisinus tarėjus, tiek teisinis visuomenės švietimas, tiek „gyvosios“ ir formaliosios teisės suartinimas, tiek daugiau demokratijos, atvirumo, skaidrumo ir legitimumo teismuose padidintų žmonių pasitikėjimą teismais, įneštų daugiau žmogiškojo faktoriaus į teismų sprendimus.
Žmonės nenori eiti į teismus bylinėtis ir, pripažinkime, žmonės tebebijo teismų. Būtent tarėjai priartintų teismus prie žmonių, išsklaidytų tą baimę bei sukurtų solidų pasitikėjimą teismais ir visa Lietuvos teisine sistema.
Pasikartosiu, su tarėjais būtų ne tik daugiau teisingumo, bet ir teisingumo jausmo.
Gediminas Kirkilas yra Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, LSDDP pirmininkas.
