1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečių patvirtinta Konstitucija – demokratinė, su aiškiai įtvirtintomis žmogaus teisėmis, kurios turinys – kompromisas tarp parlamentinės ir prezidentinės Respublikos formos. Tačiau nepamirškime, kad buvo tų, kurie siekė, kad Lietuva taptų vos ne autoritarinė prezidentinė valstybė. Nepamirškime, kad tuometiniai dešinieji siekė iš esmės autoritarinės prezidentinės Konstitucijos, taikydami ją, aišku, jų vieninteliam vadui.
Didžiuojuosi, kad tapome demokratine parlamentine Respublika su prezidentinės valstybės valdymo formos bruožais. Mūsų Konstituciją dar reikia tobulinti, bet svarbiausia, kad ji demokratinė.
Didžiuokimės, kad pasirinkome demokratiją, kad mūsų Konstitucija ir mūsų valstybė – demokratinė, o ne autoritarinė kaip Baltarusija ir Rusija.
Būtent šiandien švenčiame ne tik mūsų Konstitucijos dieną, bet ir Lietuvos tapimo demokratija dieną. Ne tik dėl to, kad tada referendumu priimta Konstitucija, bet ir dėl to, kad 1992 m. spalio 25 d. vyko ne tik referendumas, bet ir pirmieji demokratiniai rinkimai antrą kartą atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje.
Tai buvo antrieji demokratiniai rinkimai nuo sovietinės okupacijos pradžios per Antrąjį pasaulinį karą – pirmieji vyko 1990 vasarį, po kurių 1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė, o 1991 m. rugpjūtį po dramatiško Maskvos pučo Lietuva gavo masišką tarptautinį savo valstybės pripažinimą.
Antrasis demokratinis valdžios pasikeitimas 1992 m. spalio 25 d. – tai Lietuvos tapimo demokratija ženklas, ypač turint galvoje, kad demokratiniuose parlamento rinkimuose laimėjo kitos politinės jėgos nei 1990 metais. Politologai demokratėjimo teorijose tai pripažįsta kaip tvirtą perėjimo į demokratiją etapo užbaigimą.
1992 m. spalio 25 d. tapome demokratija ne tik teoriškai (kaip 1990 m. kovo 11 d.), bet ir praktiškai. Tuomet rinkimuose laimėjo reformuota LDDP, vėliau, susijungusi su istorine LSDP, tapusi Lietuvos socialdemokratų partija. Tokia mūsų demokratijos raida signalizavo ir politinio elito brandą, kai rinkimuose pavyko laimėti pragmatinėms politinėms jėgoms, o ne nacionalistams ar už prievartos naudojimą valstybės valdyme ir autoritarizmą pasisakantys politikai.
Nepamirškime to, ypač šiandienėse geopolitinėse realijose. Didžiuokimės, kad pasirinkome demokratiją, kad mūsų Konstitucija ir mūsų valstybė – demokratinė, o ne autoritarinė kaip Baltarusija ir Rusija.
Juk šiandien aiškiai matome skirtumą?
Gediminas Kirkilas yra Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, LSDP atstovas
