Tarp įvairiausių kitų socialinių priežasčių, (puikus šiuo klausimu Pauliaus Gritėno komentaras „Kodėl Lietuvos mokiniai tapo Europos patyčių lyderiais?“), mano nuomone, itin negatyviai paveiki yra mūsų viešoji erdvė, patyčiomis tiesiog perpildyta. Mes kažkodėl jau nebemokam civilizuotai, europietiškai diskutuoti, argumentuoti, pateikti faktus ir dėl jų ginčytis. Tuo pasižymi ir politikai, ir komentatoriai, ir, kaip bebūtų keista, ekspertai.
Dažniausiai visos mūsų diskusijos prasideda nuo jokiais faktais neparemtų teiginių, greitai pereinančių į asmeniškumus, kaltinimus, nepagrįstą kritiką ir pan. Tokiose „diskusijose“ pirmiausia pamirštamas diskusijų objektas, todėl jos iš esmės tampa bevertėmis, užpildomos nereikalingomis emocijomis, pereinančiomis į patyčias.
Vienas iš šviežių pavyzdžių – kritika Seimui, esą dirba nepakankamai, nekontroliuoja Vyriausybės ir pan. Apie tai kalbėjo ir buvę Seimo pirmininkai, bet ir esamas pirmininkas ir jo pavaduotoja iš opozicijos!?
Dažniausiai visos mūsų diskusijos prasideda nuo jokiais faktais neparemtų teiginių, greitai pereinančių į asmeniškumus, kaltinimus, nepagrįstą kritiką ir pan.
Tai nuolat kartoja kai kurie politologai paskui nuo pat šio Seimo kadencijos pradžios valdžios nekantraujančią opoziciją, nė nemėgindami į ką nors įsigilinti.
Tačiau pažvelkime į faktus, kurie rodo visiškai priešingą vaizdą. Nuo kovo 10-osios iki gegužės 26-osios įvyko 30 plenarinių Seimo posėdžių, parlamentas posėdžiavo kiekvieną savaitę po du kartus, išskyrus kovo 10-ją, kai buvo tik vienas posėdis. Kitaip sakant, Seimas posėdžiavo net daugiau, nei įprasta, nes nebuvo savaitės pertraukų po trijų plenarinių posėdžių savaitės darbo, kaip priklausytų pagal Seimo statutą.
Tiesa, Seimo nariai galėjo dalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau taip elgėsi tik nedidelė parlamentarų dalis. Absoliuti dauguma dalyvavo plenariniuose posėdžiuose fiziškai. Kas savaitę vyko Vyriausybės valandos arba Vyriausybės nariai, kiti Seimui atskaitingi pareigūnai atsakinėjo į parlamento narių klausimus. Kitaip sakant, intensyviai buvo naudojamos visos parlamentinės kontrolės formos.
Panašiu ir net intensyvesniu ritmu nei įprasta, dirbo Seimo komitetai, svarstę įstatymų projektus, skirtus pandemijai ir jos ekonominėms pasekmėms įveikti. Viso per minėtus daugiau ne du mėnesius įvyko per 200 komitetų posėdžių. Intensyviausiai, kas suprantama, dirbo Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas – 20 posėdžių, užsienio reikalų 18, ekonomikos komitetas 17, kaip ir nacionalinio saugumo ir gynybos, Europos reikalų 14, audito bei kaimo reikalų po 12 posėdžių ir t.t. Nekalbėsiu jau apie komisijų bei įvairių darbo grupių veiklą, kuri nebuvo mažiau aktyvi nei įprastu metu.
Įdomu ar nors vienas „iš lubų“ mėgstantis komentuoti politologas ar ekspertas tuos skaičius žino, ar pasidomėjo, kaip priklausytų tikram ekspertui, norinčiam remtis realiais faktais ir daryti išvadas?
Seimas nuo karantino pradžios priėmė 136 įstatymus socialinės apsaugos, ekonomikos, sveikatos apsaugos, vidaus bei užsienio reikalų srityse. Šiuo metu dar svarstomi 205 projektai, kuriems jau pritarta po pateikimo. Iš viso per minimą laikotarpį buvo (daugiausia Vyriausybės) pateiktas 351 įstatymo projektas.
Neturėdami tikrų žinių bei faktų, o kai kas jų nė neieškodami, kai kurie ekspertai, politologai užpildo tokias savo spragas emocijomis, nepagrįstais teiginiais, ironija ir, deja, patyčiomis. Jų pasiklausę, estafetę perima kiti ir netikra informacija kartu su patyčiomis plinta ne prasčiau nei virusas. Akivaizdu tuomet, kodėl ir mūsų vaikai tomis patyčiomis užsikrečia.
Gediminas Kirkilas yra Seimo Pirmininko pavaduotojas, LSDDP pirmininkas.
