Ekonomika auga, nepaisant išorinių iššūkių, pavyzdžiui, tokių kaip Rytų rinkų praradimas, atsiranda galimybės bent šiek tiek palengvinti žmonių gyvenimą. Opozicija ko nors pozityvaus per visą besibaigiančią kadenciją nepasiūlė ir kol kas pasiūlyti nepajėgia, todėl ėmėsi pigios priešrinkiminės demagogijos ir žmonių gąsdinimo taktikos. O dar ir nebloga proga – prasidėjusi akcijų rinkos Kinijoje krizė.
Pagrindinis šių visų dešiniųjų taikinys – šalies biudžetas, Sodra, o ypač pensijų ar žmonių pajamų padidinimas... Vieniems nėra plano B, gręsiant naujai krizei, kitiems, kaip konservatoriui K.Masiuliui, nėra sukaupta valstybės biudžeto rezervo, ką daro Estija. Laisvarininkininkui Ž.Šilėnui, kaip ir dera, siaubą kelia net ir nedidelis pensijų didinimas bei jūreivių gelbėjimas.
Prieš pora metų visi tie patys lygiai su tokiu pačiu entuziazmu, priminsiu, gąsdino, kas atsitiks, jei bus pakeltas minimalus atlyginimas. Ir kas atsitiko? Nieko.
Prieš pora metų visi tie patys lygiai su tokiu pačiu entuziazmu, priminsiu, gąsdino, kas atsitiks, jei bus pakeltas minimalus atlyginimas. Ir kas atsitiko? Nieko.
Priešingai, ekonomika auga, mokesčiai surenkami, taip pat ir dėl padidėjusio vartojimo. Kitaip sakant, jiems baugu, kad populiarumą išsaugojusi dabartinė Vyriausybė priims sprendimus, kurie, kad ir nedaug, bet dar pagerins mažiausias pajamas gaunančių piliečių padėtį.
Čia ir yra viso šio veidmainiško susirūpinimo esmė – pasiūlyti ko nors konstruktyvaus jie neturi ar negali, o kritikuoti dabartinę Vyriausybę, artėjant rinkimams reikia, todėl ir pasitelkiami keistoki argumentai bei gąsdinimai.
Ką, pavyzdžiui, p. Šilėnas siūlo daryti su įstrigusiais svetur jūreiviais bei laivais? Nieko. O juk bent grąžinus laivus į Lietuvą, kaip turtą, jau nekalbant apie žmogiškąsias problemas, galima pradėti galvoti, ką daryti toliau su šia įmone. Bet be šio pradinio veiksmo negali daryti nieko. Nebent sekti Vilniaus mero „genialiai“ liberaliu pavyzdžiu dėl „Air Lituanicos“.
Dauguma šios Vyriausybės kritikų naudoja gana nuvalkiotą argumentą, esą artėja rinkimai, todėl didinamos pensijos ir pan. Apskritai, mano nuomone, juokinga kaltinti politikus, kad jie dirba rinkėjams, tai tas pat, kaip kaltinti verslininkus, jog jie dirba pelnui...
Bet yra ir kitas šio klausimo aspektas – gal šie dabartinės Vyriausybės kritikai galvoja, jog mūsų pensininkų pajamos yra per didelės ir jų nereikia didinti, kas ir nebuvo daroma konservatorių valdymo laikais? Priešingai, jos net buvo sumažintos ir bankų sukelta krizė ciniškiausiu būdu, keliasdešimt kartų pažeidžiant Konstituciją, buvo perkelta ant labiausiai nepasiturinčių žmonių pečių.
Gal šie dabartinės Vyriausybės kritikai galvoja, jog mūsų pensininkų pajamos yra per didelės ir jų nereikia didinti, kas ir nebuvo daroma konservatorių valdymo laikais?
Antai K.Masiulis išgyvena, jog nėra biudžeto perviršiaus, kaip pas estus, o čia dar didinamos pensijos. Beje, labai nedaug, manyčiau, realistiškai paskaičiavus ir įvertinus dabartinį ekonomikos augimą.
O gal mūsų dešinieji galvoja, jog ekonomikos augimo vaisiais pensininkai ir kiti mažas pajamas gaunantys žmonės dalintis neturi? Kad tai – tik verslininkų privilegija? Kad valstybei nereikia bent šiek pagal galimybes mažinti socialinę atskirtį?
Estai biudžeto rezervus turi tik todėl, (čia kolegai K.Masiuliui), kad ten niekada nebuvo mūsų lietuviškų konservatorių su jų „genialiomis“ nesibaigiančių kompensacijų idėjomis. Dėl kurių, beje, Lietuvai teko pravalgyti privatizacijos pinigus, vietoje investicijų ar rezervo kaupimo.
Prieš aštuonetą metų tuometinis Estijos premjeras A.Ansipas paklausė šių eilučių autoriaus, o ką jūs ten Lietuvoje visą laiką kompensuojat? Mėginau paaiškint, tačiau racionaliems estams vis tiek buvo nesuprantama, kodėl reikia leisti milijardus kažkokioms kompensacijoms... Beje, priminsiu, kad į prieškrizinį 2008-ųjų biudžetą daugiausiai mažumos Vyriausybei papildomų išlaidų į biudžetą prisiūlė būtent konservatoriai su liberalais. Kitaip sakant, savo pačių demagogijos dėka užlipo ant grėblio...
Taip pat lygiai mūsų kaimynams latviams nesuprantama, kodėl A.Kubiliaus Vyriausybė skolinosi triskart didesnėmis palūkanomis iš komercinių bankų, o ne iš Tarptautinio valiutos fondo, kaip jie, latviai. Palikdamas, beje, dabartinei Vyriausybei didžiules skolas, kurios dabar tenka grąžinti permokant šimtus milijonų eurų, vietoje galimų socialinių sprendimų.
Bet dar įdomiau bus mūsų opoziciją stebėti šių metų rudens sesijoje. Žurnalistams ir ekspertams tikrai bus nemažai darbo. Galiu lažintis, kad „susirūpinusieji“ valstybės rezervu, Sodros deficitu, per lėtai kompensuojamomis jų pačių, konservatorių ir liberalų, neteisėtai sumažintomis pensijoms ir atlyginimais, su dideliu entuziazmu siūlys papildomas išlaidas. Ragins kuo greičiau viską kompensuoti, kelti atlyginimus, rūpintis krašto apsauga ir t.t.
Tuo metu jie tikrai bus primiršę „šventą susirūpinimą“ biudžeto ir šalies finansų sveikatos rodikliais.
Gediminas Kirkilas yra socialdemokratas, Seimo pirmininko pavaduotojas
