Tiesą sakant, visos tautos įvairiuose istorijos etapuose kryžkelėse atsiduria neišvengiamai ir vis tik Ukrainos atvejis – ypatingas. Per daug viskas ryšku ir akivaizdu – čia kryžiuojasi ne tik didžiųjų pasaulio žaidėjų geopolitiniai interesai, bet ir magistraliniai dujotiekiai, naftotiekai, keliai. Ir reikalas ne tik patrauklioje, ekonomiškai perspektyvioje infrastruktūroje. Ukrainos potencialas, nepaisant dabartinių ekonomikos problemų yra labai didelis, svarbus ir Europos Sąjungai, ir ne tik.
Net jei mes ir kaltiname Ukrainos lyderius kažkokiais žaidimais tarp Rusijos ir ES, (o tokie neišvengiamai pasipylė praėjusią savaitę po žinomo Ukrainos Vyriausybės nutarimo) vis tiek faktas išlieka faktu, jog ši valstybė ir tauta niekada nebuvo taip arti Europos Sąjungos kaip yra dabar. Nors kelias dar bus ilgas, tačiau galima sėkminga pradžia, šiuo atveju, būtų beveik lemianti. Ir tai, nepaisant mūsų vertinimų, visų, nuolat tarpusavyje besiginčijančių ir kovojančių Ukrainos lyderių nuopelnas.
Ukrainos potencialas, nepaisant dabartinių ekonomikos problemų yra labai didelis, svarbus ir Europos Sąjungai, ir ne tik.
Dėl šių ir kitų priežasčių, apie kurias dabar plačiai diskutuojama spaudoje, daugybėje vykstančių konferencijų, Vilniaus viršūnių susitikimas – jau beveik istorinis. Tiek vienu, tiek kitu atveju, nors mums, be abejo, norisi sėkmės.
Ar Rusija tikrai pralaimėtų, jei Ukraina pasirašytų Asociacijos sutartį su ES? Ir priešingai – ar laimėtų, jei Ukraina tokį pasirašymą atidėtų? Taip klausimą galbūt ir būtų galima kelti, jei ES ir Muitų sąjunga būtų kokie nors priešiški kariniai blokai, bet taip nėra. Nes ES ir kūrėsi, ir jau keliasdešimt metų egzistuoja kaip Europos tautų taikos modelis, po antrojo pasaulinio karo sustabdęs priešiškumus, karų galimybę ir sukūręs efektyviai veikiantį konfliktų ir prieštaravimų sprendimų mechanizmą. Taip pat santykiuose su trečiosiomis šalimis. Neatsitiktinai ES ne tik dalyvauja beveik visose taikos palaikymo, konfliktų sprendimų misijose svetur, bet neretai būna kone vienintelis pageidaujamas tarpininkas.
Europos Sąjungos sprendimų mechanizmas, Konstitucija, valdžių išskirstymas yra tokie, jog ji gal veikti tik taikiu būdu. Kai kam atrodo, kad tai jos silpnumas, bet ištiesų tai ir yra jos didžioji stiprybė bei patrauklumas, suteikiantis mūsų neramiam pasauliui įmanomą stabilumą.
Rusija jau tik dėl šių priežasčių pati suinteresuota strategine partneryste su ES, kaip ir vis augančia prekyba, beviziu režimu, bendradarbiavimu daugelyje kitų sričių. Pagaliau ar pati Rusija, tiek nukentėjusi per pasaulinius karus, ypač per pastarąjį, nenorėtų, kad taikos, prekybos ir bendradarbiavimo regionas šioje planetoje plėstųsi ir ypač prie pat jos sienų?
Ukraina kryžkelėje ir artejantis Vilniaus viršūnių susitikimas visas problemas tik paryškino, privertė mąstyti politikus, ekspertus plačiau apie ES ateitį, plėtrą, perspektyvas. Pagaliau ar viskas buvo pakankamai paaiškinta tokiai plėtrai kažkodėl besipriešinančiai Rusijai? Jau tik todėl šis susitikimas Lietuvos pirmininkavimo metu yra svarbus bei naudingas.
Tačiau dar ir turi šansą tapti tikra sėkme.
Gediminas Kirkilas yra Seimo pirmininko pavaduotojas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas
