Tiesa, gali atrodyti, kad kuo daugiau pinigų turėsime, tuo daugiau brangesnių daiktų galėsime įsigyti, o mūsų laimės kiekis proporcingai išaugs. Bet ir šiuo atveju įvairūs tyrimai ir tokį laimės receptą išbandę žmonės liudija, kad įsigijus naują daiktą, net ir aprūpintą pačiomis pažangiausiomis technologijomis, laimės jausmas dažniausiai yra trumpalaikis.
Vis dėlto laimės įmanoma įsigyti, tik ją mums gali suteikti ne konkretūs daiktai, o malonios patirtys. Vieniems tai yra bendravimas su šeima ar draugais, kitiems galimybė ramiai paskaityti knygą, tretiems – sportas ar meditacija. Tik yra vienas „bet“. Visiems maloniems užsiėmimas reikia laiko, kurio ištekliai dažnai yra riboti. Nors atrodytų, kad atmetus darbui ir miegui reikalingą laiką per dieną kiekvienam mūsų turėtų likti dar 8 valandos laisvo laiko, realybėje didžiąją jo dalį „suvalgo“ įvairūs buities rūpesčiai ir logistika.
Būtent čia mums gali pasitarnauti technologijos. Turbūt šiuo metu nė nesusimąstome, tačiau tokie įprasti buities prietaisai, kaip skalbyklė ar indaplovė mums padeda sutaupyti vidutiniškai 2–3 val. per savaitę. O kokios išmaniosios technologijos ir kiti sprendimai gali prisidėti prie dar reikšmingesnio laiko taupymo?
Robotai, kurie padeda buityje. Namuose dulkes kiekvieną dieną gali surinkti robotas-dulkių siurblys, o norintiems dar didesnės švaros pagelbės grindis išplauti galintis robotas. Tuo metu langų robotai pravers norint turėti švarius langus, o reguliarią vejos priežiūrą jau galima patikėti robotams-vejapjovėms. Maisto gaminimui skirtos automatizuotos viryklės, kurios gali įsijungti nustatytu laiku ir išsijungti pašildžius maistą. Kol išmanūs prietaisai dirba, mums nereikia būti šalia, galime užsiimti kitais dalykais.
Ekologiškas transportas. Tai irgi laiką taupanti priemonė, kuri leidžia išvengti kamščių. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad šalies sostinėje Vilniuje važinėjant elektromobiliu kiekvieną darbo dieną galima sutaupyti bent 30 minučių laiko, nes daugelyje gatvių jiems skirta prioritetinė judėjimo juosta. Tai dar labiau turėtų skatinanti pasidomėti ekologiškesniu transportu.
E. prekyba. Kone kasdien užsukame į parduotuvę įsigyti maisto ar kitų produktų, o per savaitę tam turime skirti bent kelias valandas laiko. Kita vertus, iš esmės visas buities prekes šiandien galima nusipirkti internetu, o šalies didmiesčiuose į namus pristatomos ir maisto prekės. Be to, internetu parduodamos prekės dažnai būna pigesnės, palyginti su prekėmis fizinėse prekybos vietose.
Remiantis „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, prekes internetu kelis kartus per savaitę perka tik 5 proc. šalies gyventojų. Nors reguliariai internetu apsipirkti šalies gyventojai dar nėra įpratę, 78 proc. jų teigia, kad tai padėtų sutaupyti ir laiko, ir pinigų.
Skaitmeninės paslaugos. Lietuvoje daugybe valstybinių paslaugų galima pasinaudoti internetu. Ne kiekvienas mūsų atsimena visų paslaugų pasiūlą, todėl prireikus kokios nors viešos paslaugos, pirmiausia reikėtų pasidomėti galimybe ją gauti internetu. Jau esame įpratę, kad beveik visomis finansų paslaugomis galime naudotis elektroniniu būdu. Net ir tokie smulkūs, bet dažnai pasikartojantys dalykai kaip atsiskaitymas bekontakte kortele taupo kiekvieno laiką.
Išmanių namų sprendimai. Būna situacijų, kai prireikia netikėtai grįžti į namus vien todėl, kad reikia juos atrakinti. Tam yra nuotoliniu būdu atrakinamos spynos. Kai reikia pašildyti ar atvėsinti patalpas prieš grįžtant į namus, tam yra nuotoliniu būdu valdomos šildymo ar vėsinimo sistemos. Kai prireikia pasižiūrėti, kas vyksta namuose, valdyti šviesą, signalizaciją, žaliuzes, vartus – tam yra atitinkami nuotolinio valdymo sprendimai. Taip pat populiarėja valdymo balsu asistentai, kurie ne tik geba paleisti norimą dainą ar atsakyti į paprastus klausimus, bet ir valdyti išmaniuosius namų prietaisus.
Darbas iš namų. Laiko galima sutaupyti ir pasirinkus dirbti iš namų. „Swedbank“, kaip ir kiti šiuolaikiniai darbdaviai, suteikia lanksčias galimybes darbuotojams tam tikrais atvejais dirbti iš namų. Nauda abipusė – darbuotojas nesugaišta laiko keliaudamas iki biuro, gali labiau susikaupti didelės koncentracijos reikalaujančiai užduočiai, lanksčiau suderinti darbo ir asmeninius poreikius.
Miego asistentai. Našiam darbui būtinas geras poilsis, kuris didžiąja dalimi priklauso nuo kokybiško miego. Todėl svarbu suprasti, ar miegame kokybiškai ir ar po nakties būname visiškai atstatę savo jėgas. Miego ciklą galima stebėti pasitelkus išmaniąsias apyrankes – reikėtų stengtis, kad kasnakt jos užfiksuotų vidutiniškai 7,5 val. miego. Norint stebėti daugiau miego parametrų, galima pasitelkti ir specialias juosteles su davikliais ar išmaniąsias pagalves, kurios gali fiksuoti ne tik širdies pulsą ar kūno judesius, bet ir kvėpavimo tolygumą.
Tačiau kad ir kokie pažangūs būtų įrenginiai, jie turi trūkumų. Daugeliu atvejų jie negali atlikti savo darbo iki galo, tam tikrais atvejais jie reikalauja mūsų dėmesio. Jie taip pat genda, o kuo daugiau įrenginių namuose, tuo labiau išauga sutrikimų tikimybė. Be to, dėl išmanių prietaisų, kurie yra prijungti prie interneto, kyla naujų saugumo rizikų, kuriomis reikia tinkamai pasirūpinti.
Tad laimingais vien dėl to, kad savo kasdienybėje naudojame vieną ar kitą išmanų prietaisą, vargu ar tapsime. Tačiau sumaniai išnaudojamos šių įrenginių ar sprendimų ypatybės gali padėti sutaupyti svarbaus neatsinaujinančio ištekliaus mūsų gyvenime – laiko. Jį skyrę savo tikriesiems poreikiams, tikrai gausime daugiau teigiamų emocijų ir pasijusime šiek tiek laimingesniais.
Gediminas Misevičius yra „Swedbank“ Skaitmeninės plėtros vadovas.
