Gediminas Misevičius: Skaitmeninis pasaulis ima viršų – ar verta priešintis?

Ar kada nors susimąstėte, kad didžioji mūsų dienos dalis prabėga skaitmeniniame pasaulyje? Dieną pradedame nuo žadintuvo telefone ir naujienų bei socialinių tinklų peržiūros, visą dieną neapsieiname be kompiuterio ir mobiliojo telefono, mūsų veiklą stebi išmaniosios apyrankės, muzikos klausomės skaitmeniniu būdu, perkame internetu arba mobiliuoju telefonu, o finansines bei valstybinių įmonių paslaugas taip pat gauname skaitmeniniais būdais.
Gediminas Misevičius
Gediminas Misevičius / Asmeninio archyvo nuotr.

Dar prieš 25 metus tokio skaitmeninio pasaulio nebuvo ir tuomet jis būtų atrodęs kaip mokslinė fantastika. Tuometinės skaičiavimo mašinos ir kompiuteriai buvo naudojami tik specialistų ar entuziastų. Šiandien tų laikų analogines prekes ir gyvus pardavėjus sparčiai keičia skaitmeniniai sprendimai ir savitarna. Kiek toli dar galime eiti skaitmenizuodami mus supančią aplinką ir ar šiam procesui turi egzistuoti ribos?

Kas labiausiai įprasmina analoginį pasaulį?

Galima paminėti begalę pavyzdžių, kai analoginiu veikimo principu paremtas prietaisas ar daiktas neturėjo jokių šansų išgyventi konkurencinės kovos su skaitmeniniu konkurentu. Muzikos kasetės ir kasetiniai magnetofonai krito prieš kompaktines plokšteles, kurias vėliau nukovė Youtube ir Spotify. Toks pat likimas ištiko ir video kasetes bei jų leistuvus – šiandien filmus žiūrime skaitmeniniu būdu.

Vos prieš 20 metų analogines telefonų linijas pakeitė mobilūs telefonai, o prieš 10 metų – išmanieji telefonai. Laikraščių ir kitų spausdintų leidinių vienvaldystę supurtė interneto žiniasklaida. Atsirado fizinių knygų alternatyva – elektroninės knygų skaityklės. Žaidimai kompiuteriais, žaidimų konsolėmis ar išmaniaisiais telefonais neretai varo į neviltį tėvus ir mokytojus – vaikai vis mažiau skiria laiko žaidimams ir aktyviai veiklai lauke.

Pinigų pervedimai internetu atsirado vos prieš 20 metų, tačiau dabar apie 99 proc. mokėjimų pavedimų atliekami elektroniniu būdu. Net ir turgūs turi savo atitikmenis internete – eBay ar AliExpress.

Pasaulis staiga tapo mažas

Keliavimas ir kelionių planavimas yra vienas iš tų pavyzdžių, kai skaitmeniniai sprendimai iš esmės pakeitė senąją tvarką. Kelių žemėlapius pakeitė navigacijos prietaisai – savarankiškas keliavimas tapo labai paprastas, o norint dirbti taksi vairuotoju ar teikti pavėžėjimo paslaugas nebebūtina žinoti visų miesto gatvių.

Savarankiškas kelionių planavimas tapo kaip niekada paprastas – nuo informacijos paieškos, ką norėtųsi pamatyti, iki skrydžių bilietų, nakvynės ar automobilių nuomos užsakymo. Nereikia netgi klausti draugų nuomonės – visi lankytinų objektų reitingai taip pat prieinami internete čia ir dabar. Net kelionių įspūdžiais ir fotografijomis dalijamės skaitmeninėje erdvėje – gaila, bet vis rečiau kviečiame draugus į namus parodyti paskutinės kelionės fotografijų.

Kas toliau?

Skaitmeninės prekės ir paslaugos pamažu tampa prieinamos visiems, o „senosios“ prekės tampa prabangos preke. Akivaizdu, kad augant naujajai kartai, žmonių skaičius, besinaudojančių skaitmeninėmis priemonėmis, vis didės, o tų, kurie taip ir nesusidraugavo su naujomis technologijomis, mažės. Verslas jau dabar gali skaitmenines paslaugas dėl mažesnių kaštų klientams pasiūlyti pigiau. O klientas, norintis gauti emociją ir gyvą aptarnavimą fizinėje parduotuvėje, bus priverstas mokėti daugiau.

Ir tai yra tik transformacijos pradžia. Kol kas skaitmenizuota tik tai, ką paversti skaitmeniniu signalu yra paprasčiausia, pavyzdžiui, tekstas, garsas, vaizdas, finansinės paslaugos. Tačiau žymiai sudėtingiau yra skaitmenizuoti pačias prekes ir čia artėja dideli pokyčiai – kuriami prekių skaitmeniniai trimačiai modeliai, kuriuos atsisiuntus pačią prekę bus galima atspausdinti paslaugų įmonėse arba tiesiog namuose.

Žinoma, prireiks laiko, kad spausdinimo kokybė ir savikaina pralenktų gamyklose gaminamas prekes, įskaitant logistikos ir platintojų antkainius. Ir globalizacijos kontekste vienodėjančiame pasaulyje tai bus būdas išsiskirti ir išlikti originaliam.

Skaitmeniniai sprendimai mums leis daugelį darbų ir procesų atlikti sparčiau ir norimas prekes ir paslaugas galėsime gauti daug greičiau. Tačiau paradoksalu tai, kad daugiau laiko dėl to vargu ar turėsime. Suprasdami technologijų galimybes sieksime greitesnio rezultato ir spartinsime procesus, tad lūkesčiai sau ir aplinkai tik didės.

Ar išnyks analoginis pasaulis?

Prognozuojama, kad analoginiu principu paremtos prekės taps sunkiau pasiekiamos ir kainuos gerokai brangiau, tačiau jos neišnyks ir išlaikys savo pirkėją. Tiesa, daugeliu atvejų jos taps prabangos preke.

Užkietėję melomanai randa privalumų naudoti muzikos plokšteles ir analoginius lempinius garso stiprintuvus, o knygų dar neišstumia elektroninės skaityklės. Yra tik saujelė automobilių gamintojų pasaulyje, kurie didžiuojasi, kad jų automobiliai surinkti rankomis – ir už tai jie prašo gerokai daugiau pinigų. Galiausiai sporto varžybos, nors ir prieinamos skaitmeniniu būdu su dažnai geresne kokybe sekti įvykius nei būnant įvykio vietoje, sulaukia daugybės sirgalių tribūnose. Šie ir panašūs dalykai išliks tarsi oazės skaitmeninio pasaulio platybėse.

Gediminas Misevičius yra „Swedbank“ Skaitmeninės plėtros vadovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis