Butų kainos kyla sąlyginai lėtai, nes jas reguliuoja rinka, pasiūlos-paklausos santykis. Statybų sąnaudos didėja ženkliai sparčiau. Brangsta statybinės medžiagos, auga darbuotojų atlyginimai, kyla bankų palūkanos. Didėjančios sąnaudos mažina projekto pelningumą, tačiau butų kainoms statybų brangimas negali turėti tiesioginės įtakos nes neįmanoma parduoti brangiau nei rinka yra pasirengusi nupirkti.
Tokioje rinkoje NT plėtotojai tampa savotiškais amortizatoriais, sugeriančiais statybų brangimą ir išlaikančiais kainas pagal pačios rinkos galimybes. Iš ko susideda ir kaip užsiauginamas tas nepalankius rinkos veiksnius neutralizuojantis sluoksnis, padedantis plėtotojams tęsti veiklą įkaitusioje NT rinkoje?
Esminiu sėkmės veiksniu šioje situacijoje tampa plėtotojo patirtis. Vienu svarbiausių veiksnių renkantis būstą pirkėjai įvardija plėtotojo patirtį ir reputaciją. Naujokai neretai apsiskaičiuoja, neįvertina sąnaudų ir jų pokyčių, atitinkamai, lengviau paleidžia projektą ir po to turi daugiau rūpesčių, kurie gula ne tik ant jų, bet ir ant pirkėjų pečių. Būna ir tokių situacijų, kai plėtotojai siekia užbaigti projektą ne dėl laukiamo pelno, o tam, kad išvengtų dar didesnių nuostolių. Kai investicijos jau padarytos į sklypus, į parengiamuosius darbus, paimtos paskolos – vystytojui yra geriau užbaigti projektą ir sumažinti nuostolį. Senbuviai tokių klaidų paprastai nedaro, o naujokų lūkesčiai būna ir nepamatuoti.
Skirtingi plėtotojai turi nevienodus pelningumo siekius. Vieni turi daugiau nuosavo kapitalo, kiti – skolinasi iš bankų. Vieni plėtoja mažiau projektų, bet pelningesnių, kiti daugiau, bet su mažesne pelno marža. Galimybė susimažinti pelno maržą reiškia didesnį konkurencingumą rinkoje.
Vienu svarbių faktorių yra ir žemė. Tie, kurie ją įsigijo tinkamu laiku, tikėtina, pigiau, turės palankesnę situaciją, nes žemės dedamoji buto kvadratinio metro kainoje sudaro nuo 10 iki 30 procentų.
Projektų valdymo efektyvumas – gebėjimas geriau suprojektuoti, teisingiau apskaičiuoti, greičiau išplėtoti ir sėkmingiau parduoti iš esmės lemia projekto sėkmę. Konkurencinis pranašumas šioje srityje remiasi ne tik įmonės patirtimi ir sukauptu know-how, bet ir personalo kompetencijomis. Patyrę darbuotojai daro mažiau klaidų, ir taip sumažinamos projekto rizikos.
Įsodrintoje rinkoje atrasti savo nišą – sprendimas mažesniesiems. Konkuruoti su didžiaisiais plėtotojais rinkos naujokams bei mažesniems vystytojams – sudėtingas uždavinys. Nauja niša Lietuvoje yra colivingo bei coworkingo (bendradarbystės) projektai skirtingoms gyventojų grupėms. Ją plėtotojai jau atrado, bet čia išties dar yra vietos. Kol kas mažai matoma socialinio privataus sektoriaus projektų plėtros – darželių, mokyklų, kitų ugdymo įstaigų. Taip pat vertėtų pažvelgti į Lietuvos žemėlapį iš toliau. Jame yra ne tik sostinė. Antrojo būsto segmentas šiandien gal ir mažiau matomas nei butų plėtros projektai, bet jis turi savo potencialią auditoriją, kuri auga drauge su gyventojų pajamomis bei perkamąja galia.
* „Verslo žinių“ duomenys
Gediminas Pruskus yra „Inreal“ grupės vadovas.
