Išbandėme porą scenarijų – keletas jų pasitvirtino. Patys darbdaviai ar tai būtų „Ignitis gamyba“ (buvusi elektrinė) ar didžiosios pramonės įmonės jaunai kartai pasiūlė atvirų durų dienas – ir tai pasiteisino. Stojančiųjų į inžinerinės-energetinės pakraipos studijas kasmet daugėja. Tą pastebime didėjančiais skaičiais gimnazistų, laikančių fizikos ar inžinerinių technologijų egzaminus.
Antra, jau trejetą metų paeiliui „užkūrėme“ jaunimo integracijos į darbo rinką programą. Joje gali dalyvauti 14–19 jaunuoliai. 2020 m. pagal programą buvo įdarbinti 20, 2021 m. – 35, 2022 m. – 48 jaunuoliai. Šią vasara programoje dalyvavo jau 64 jauni žmonės. Programai buvo skirta 30 tūkst. eurų. Savivaldybė mokėjo pusę minimalios algos – o tai paskata ir jaunam žmogui, ir darbdaviui.
Švedijoje priešingai nei Lietuvoje niekas stačia galva nešoka į aukštosios mokyklos „vandenis“. Ne mažiau svarbu, kad jaunas žmogus pajustų uždirbtų pinigų vertę, kruopščiau skaičiuotų išlaidas.
Dalis moksleivių dirbo maitinimo įstaigose, o atsiliepimai socialinėje erdvėje net sukėlė pagarbų šypsnį: „vasarą aš įgyju patirties, išmokstu bendrauti ne tik socialiniuose tinkluose, pagaliau atsirinkau ko tikrai gyvenime nesirinkčiau“.
Šį „profesijos matavimo“ metodą kiek nusižiūrėjome iš Švedijos. Ten populiaru po progimnazijos nueiti į taip vadinamą liaudies mokyklą, kur gali išbandyti keletą profesijų.
Švedijoje priešingai nei Lietuvoje niekas stačia galva nešoka į aukštosios mokyklos „vandenis“. Ne mažiau svarbu, kad jaunas žmogus pajustų uždirbtų pinigų vertę, kruopščiau skaičiuotų išlaidas.
Ar jauni žmonės susigaudo gan pinkliose dokumentų pildymo labirintuose? Pasirodo, kad taip. Jaunimo reikalų tarybos apklausa atskleidė, kad iš 186 joje dalyvavusių jaunuolių, kiek daugiau nei 110 žinojo apie integracijos į darbo rinką programą. Rezultatai tik patvirtina – vasaros užimtumo galimybės jaunimui svarbios.
Trečia, jaunas žmogus ne tik mokslu ar darbais gyvas. Bene vieninteliai šalyje turime ir popamokines dalinai savivaldybės apmokamas sporto programas. Neformalaus vaikų ugdymo lėšas skiriame buriavimo, ledo ritulio, dailiojo čiuožimo, plaukimo, vandensvydžio, dziudo, futbolo ar krepšinio būreliams. Prakaitą išliejus sporto salėse – jauni žmonės karta9s atranda pašaukimą būti treneriais ar fizinio lavinimo mokytojais. Pagaliau sportas – tai prevencija neužsiimti kita mažiau toleruotina veikla.
Ir pabaigai nedidelis reziumė – išbadžius tam tikrą amatą, jaunuoliai atranda galimybių ir motyvacijos likti mūsų mieste. O bandymai išvykti į didžiuosius šalies didmiesčius, vis dažniau skirti įgyti specifinių žinių ir sugrįžti atgalios. Vilnius ar Kaunas nebėra vienintelės svajonių kryptys.
