Senojo žemyno oro keleivių srautams ir toliau stabiliai augant po 6-8 proc. kasmet, vis daugiau tarptautinių investicinių fondų ir oro uostų valdymo bendrovių taikosi į skirtingo dydžio oro uostus, kurių esami ir būsimi keleiviai yra potencialūs iš neaviacinės veiklos generuojamų pajamų šaltiniai.
Lietuvos oro uostai taip pat jau ne vienerius metus yra Vakarų Europos bendrovių akiratyje. Atsižvelgiant į aviacinės ir neaviacinės veiklos potencialą, trijų pagrindinių Lietuvos oro uostų rinkos vertė galėtų siekti nuo 0,5 iki 1,2 mlrd. eurų.
Iki šios dienos jau maždaug pusė visų civilinių Europos oro uostų yra valdomi skirtingų investicinių fondų ir konsorciumų, perėmusių šių objektų valdymą iš valstybės. Oro keleivių srautams augant visame pasaulyje, koncesijos pagrindu valdomų oro uostų keleivių skaičius taip pat natūraliai didėjo.
Tarp tokių pavyzdžių – Budapešto ir Atėnų oro uostai, kurių keleivių srautai po valdymo perėmimo padidėjo keliais milijonais – atitinkamai iki 9,15 ir 15,2 milijonų. Verta paminėti ir Antalijos oro uostą, kurio aptarnaujamų keleivių skaičius per koncesijos laikotarpį išaugo nuo Kauno oro uosto dydžio srautų iki 6 milijonų keleivių per metus.
Visi šie keleiviai yra potencialūs oro uosto teritorijoje įsikūrusių parduotuvių ir kavinių klientai, lošimo namų, kino teatrų ar SPA salonų lankytojai, automobilių stovėjimo aikštelių ir kitų paslaugų užsakovai, generuojantys tiek pat pajamų, kiek oro uosto valdytojas uždirba iš tiesioginės aviacinės veiklos.
Galima tikėtis, kad reali visų trijų pagrindinių Lietuvos oro uostų (pernai pervežta 3,8 mln. keleivių) vertė galėtų svyruoti nuo 500 milijonų iki 1,2 milijardų eurų.
Kitaip tariant, šalies oro uostų ilgalaikį ekonominį potencialą turi įvertinti ne tik galimas investuotojas, bet ir valstybė. Todėl ruošiant oro uostus privatizacijai arba koncesijai svarbu nustatyti šių objektų realią rinkos vertę.
Pavyzdžiui, už valstybinio oro uostų operatoriaus pardavimą investuotojams iš Prancūzijos Portugalijos vyriausybė gavo virš 3 milijardų eurų. Vengrija, įgyvendindama Budapešto tarptautinio oro uosto koncesiją, uždirbo beveik 1,5 milijardo eurų, Turkija – 2,4 milijardo eurų už Antalijos oro uosto koncesiją, ir t.t.
Vienas naujausių tokio tipo sandorių buvo sudarytas praėjusiais metais, kuomet vokiečių bendrovė „Fraport“, tuo metu jau valdžiusi virš 10 oro uostų visam pasaulyje, sumokėjo 240 milijonų eurų už Slovėnijos sostinės oro uosto koncesijos kontraktą.
Atsižvelgiant į tai, kad vien Vilniaus tarptautinis oro uostas yra dvigubai didesnis už Liublianos oro uostą (pernai pervežta 1,3 mln. keleivių), galima tikėtis, kad reali visų trijų pagrindinių Lietuvos oro uostų (pernai pervežta 3,8 mln. keleivių) vertė galėtų svyruoti nuo 500 milijonų iki 1,2 milijardų eurų. Todėl, jeigu Susisiekimo ministerijos išsakytai koncesijos idėjai bus pritarta, svarbiausias klausimas bus VĮ „Lietuvos oro uostai“ rinkos kainos nustatymas.
Gediminas Žiemelis yra „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas
