1998 m. pirmajame „Dūdų kampas“ skilties numeryje „Muzikos baruose“ žurnale rašiau „Tegyvuoja pūtikai – patys didžiausi optimistai tarp muzikantų!“ Tačiau po 10 paskutinių metų kažkaip optimizmas išblėso. Galbūt, kad jau daugiau negu dešimtmetį nebėra „Trimitas“ orkestro puoselėtojo Romo Balčiūno, o jį pakeisti ir neatsirado kam, tačiau ar tuometinė orkestro administracija pamainos ieškojo? Ar buvo skelbtas konkursas, ar vyko užkulisinė veikla, pagal principą tu man – aš tau? Optimistas, sakoma, ir kapinėse mato pliusus, tačiau koks juo bebūtum, kai matai kolektyvą, kuriame pradirbai virš 25 metų besiritantį žemyn, pasidaro be galo apmaudu. Tiek metų apie garbų kolektyvą esu prirašęs eilę liaupsinančių straipsnių, o dabar tenka sustoti, atsipeikėti ir pažerti argumentuotos kritikos.
Pučiamųjų orkestras „Trimitas“ universalus kolektyvas, grojantis įvairių žanrų muziką, tačiau pagrindinė jo užduotis yra populiarinti originalią pučiamųjų muziką, parodant jo galimybes ir unikalaus skambėjimo paletę. Paradoksalu, tačiau pasaulyje jis pagarsėjo ne kaip originalios pučiamųjų muzikos propaguotojas, tačiau kaip defile ir šou programų virtuozas. Tai, aišku, buvusio vyriausiojo dirigento Romo Balčiūno nuopelnas. Jis buvo šioje srityje nepakeičiamas. Istorijos vėtros, ne kartą ir patį Maestro R.Balčiūną yra išvertę iš vyr. dirigento posto, nes visuomet atsirasdavo naujų pranašų. Pranašų, kurie teigė, kad reika keisti, suestradinti šį kolektyvą, padaryti muzikholą ar varjetė – tokios buvo 1980 – ųjų kultūros mados tendencijos diktavusios vidines „dvaro“ intrigas. Orkestro laimei, vėliau, į meno vadovo postą atėjo pūtikas ir „Trimitas“ buvo išgelbėtas. Prof. Algirdas Budrys suprato, kad pagrindinė orkestro amplua, ne šou programos, o originaliosios pučiamųjų, klasikinės, lietuviškų autorių ir šiuolaikinės muzikos pateikimas Lietuvos klausytojams. Populiariąją muziką, kuri beje, visuomenės yra daugiau vertinama, gali paruošti ir aukšto lygio ne profesionalūs orkestrai. Stiprioji „Trimitas“ orkestro pusė buvo ta, kad jis sugebėdavo paruošti pakankamai rimtas programas ir prie dirigento pulto visuomet stovėdavo R.Balčiūnas, jis buvo universalus dirigentas ir tikras menininkas.
Istorija kartojasi, vėl „Trimtas“ pasuko kitu keliu, ieško naujų žanrų ir atlikimo formų. Iš šono atrodytų, kad viskas čia gerai. Atėjus į orkestrą dirbti vadovu vokalistui prof. D.Staponkui, imta daugiau ruošti programų su dainininkais, „Trimitas“ tampa vien akomponuojančiu orkestru. Pasikeitus vadovo kadencijai ir konkurso keliu atėjus iš teatro kompozitoriui prof. A.Kučinskui – ruošiami žavūs spektakliai jaunimui ir šeimoms. „Trimtas“ tampa mažasis kabaretas, o gal mažasis teatras, pilnas netikėtų atrakcijų. Tačiau teatro funkcija yra ne pučiamųjų muzika, orkestras jame tik iliustruoja vaidinimą, sudaro muzikinį foną, pagyvinantį aktorių pasirodymą. Panašiai dabar nutiko ir su „Trimitas“ orkestru. Klausime kodėl orkestras nukrypo nuo prigimtinių dalykų – pačios pučiamųjų muzikos, ar dėl to, kad vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis per visą savo dešimties metų darbo su orkestru laikotarpį galimai neparengė nei vienos rimtos klasikinės programos?
Manau, kviestinių dirigentų ruoštos programos U.Vaiginiui neprideda nuopelnų prie jo gauto apdovanojimo – „Nešk savo šviesą ir tikėk“ ženklo gražmenos. O gal tikrai nesugeba, tuomet kyla klausimas argi nėra kitų dirigentų? Teko šiuo klausimu aštriai diskutuoti pradžioje su orkestro vadovu prof. A.Kučinsku. Atsakymas lakoniškas: „Negaliu skelbti konkurso, nes orkestre yra vyriausiasis dirigentas...“ O muzikantų ar kas nors paklausė, ar pakanka U.Vaiginiui talento dirbti, ne su jaunimo orkestru „Jovaras“, tačiau su profesionaliu kolektyvu „Trimitas“? Vėliau diskutuota su viceministre G.Žemaityte ir galiausiai kultūros ministru M.Kvietkausku, – atsakymas vienas: tai turi nuspręsti orkestro vadovas, jo kompetencija, skelbti konkursą ar ne? „Čiup už vadžių, vėl nuo pradžių...“ Teisus buvo režisierius Gintaras Varnas, sakydamas kad užsigyvenome klerkų ir vidutinybių valstybę ir, kad tai pati baisiausia kasta...
Sovietinis mąstymas dar labai gajus ypač Kultūros ministerijos meniniuose kolektyvuose.
Apie ką galvoja „Trimitas“ orkestro vadovas, ką rezgia vyr. dirigentas U.Vaiginis, o ką mąsto patys muzikantai? Ar viskas tvarkoje jų kolektyve? Štai ką vienas buvęs „Trimitas“ muzikantas sakė:
„Kuomet aš šiandien klausausi „Trimito “orkestro ir girdžiu grojant maršus, man pasidaro be galo graudu, nes galiu palyginti tuos atlikimus su Maestro R.Balčiūno grotais maršais. Man trūksta elementarių štrichų, pulsacijos, ritmo pajautos... Nors maršas tai ne simfonija, tai miniatiūra, tačiau ją atlikti aukštame lygyje tai nėra pasirodo taip paprasta... Žingsnis arba per mažas arba per didelis, štai nuo ko viskas ir prasideda, jeigu orkestro dirigentas, kuris yra pats ilgus metus grojęs tame orkestre, nesugeba jausti reikiamo ritmo ir atitinkamai vadovauti marš paradui, kyla klausimas: ką jis veikia orkestro priešakyje?
Paklausti muzikantai, ar pasirašys dėl dirigento ne kompetencijos raštą sakė: „Aš auginu kelis vaikus, man juos išlaikyti reikia“, „O man iki rentos beliko keletą metų...“, „O ką tai pakeis, juk žiniai šitą aštuonkojį intrigantą?“ – tokie atsakymai nesuteikė vilties, žinant vyr. dirigento sugebėjimą manipuliuoti asmenybėmis ir kurti intrigas. Orkestrą apėmusi neviltis, baimė ir nepasitikėjimas.
Sovietinis mąstymas dar labai gajus ypač Kultūros ministerijos meniniuose kolektyvuose. Meno kolektyvų vadovai konkurso keliu patenka į vieną ar kitą kolektyvą ir imasi įgyvendinti savo skelbtas programas. Tačiau čia jau įsitvirtinę ir tarpstantys vyriausieji dirigentai jaučiasi užtikrintai, nes jie atėjo visiems laikams, na kaip atlikti partzadaniją ir jie nepajudinami. Nesvarbu, kad koncerto metu dirigentas primakaluoja ir muzikantai turi jausti pastovų stresą, „sugrius“ jie ar ne? Kodėl šiais demokratijos laikais, prieš patenkant į kolektyvą dirigentams niekas nepaklausia pačių muzikantų, ar pritaria jie būsimai kandidatūrai? „Trimitas“ orkestre, po vyr. dirigento R.Balčiūno mirties jokio konkurso nebuvo, nekalbant apie apklausą. Pasipylus eilei skundų dėl psichologinio smurto orkestre ir U.Vaginio ne kompetencijos, iš ministerijos atkeliavo anoniminė apklausa. Sekretorė surinko užpildytus anoniminius anketos lapus. Ir koks stebuklas – viskas puiku, psichologinė atmosfera „Trimitas“ orkestre puiki, dirigentu visi patenkinti. Juokinga ar ne? Kuomet nėra pavardžių ir parašų, tokios apklausos yra niekinės, jas suklastoti gali bet koks penktokas...Taip ir gaunasi, vieni klerkai imituoja darbą, kiti pavyzdingas pareigas.
Orkestre „Trimitas“ susidorojama su tais, kurie mėgina atnešti pokyčius į orkestrą.
Orkestro dirigento, stovinčio prieš kolektyvą turėtų būti nepriekaištinga reputacija, o ne vien išpuoselėta apranga ir išvaizda. Kuomet išsipustęs dirigentas diriguoja Dievišką muziką jis negalėtų būti pats susitepęs niekšingais poelgiais. Visa tai jį paverčia falšo pilnu indu siekiančiu skleisti „tiesą ir šviesą“... Argi tai įmanoma? Muzikantai jautrūs žmonės, jų neapgausi, jie jaučia ar tu sieki atskleisti muzikos grožį, ar tik sieki puikybės? Ar tu gyveni muzika ar grožiesi savimi, tarsi būtumei Narcizas? Visa tai baisiai koktu, turbūt todėl orkestrą paliko ne vienas geras muzikantas, savo ar ne savo noru...
Orkestro „Trimitas“ muzikantai atsikvepia kuomet su jais dirba talentingi dirigentai, tačiau „Trimitas“ orkestro vadovas „neranda“ gabių, jaunų dirigentų, nes jam tai nenaudinga, o kita vertus, pavojinga. Ugnius Vaiginis kerštinga asmenybė, nepripažįstanti jokio kompromiso. Galimas nepilnavertiškumo kompleksas verčia jį ieškoti nuolatinių priešų ir kritikos, kurių jis pakęsti negali. Todėl prof. Antanas Kučinskas ir trypčioja vietoje, bijodamas savo šešėlio.
Orkestre „Trimitas“ susidorojama su tais, kurie mėgina atnešti pokyčius į orkestrą – žmonės kurie aktyviai veikė profsąjungoje, tapo blogais muzikantais. Darbo inspekcija tiria jau ne vieną pateiktą skundą dėl administracijos darbo skaidrumo, nes šiame kolektyve išsišaknijęs nepotizmas – sukurta lojalistų grupė, kurie gauna priedus, didesnius atlygius ir yra nuolankūs vyr. dirigento tarnai. Darbo ginčų komisija nusprendė, kad neteisėtai buvo atleista valtornininkė Agnietė Dūdaitė-Zavistavičienė. Jai privaloma išmokėti kompensaciją, tačiau „Trimitas“ administracija grasina, kad bylinėsis teismuose, o tai juk mokesčių mokėtojų sąskaita. Atestacija buvo inicijuota anksčiau laiko, norint atsikratyti nepageidaujamais muzikantais, patikrinti ne jų profesionalumą, tačiau lojalumą administracijai. Dirigento atestacija vyko užslaptintai, niekas, netgi nežinojo, kur ir kuomet Ugnius Vaiginis diriguos. Manau, tai buvo atlikta sąmoningai, kad būtų išvengta viešumo ir patogiau būtų „sutvarkyti“ reikiamus dokumentus. Tik vėliau orkestrantai sužinojo, kad U.Vaiginiui atestacija vyko tarsi Kaune su „Ąžuolyno“ orkestru. Šio orkestro muzikantai pasakojo, kad koncertas vyko apgailėtinai, nemokšiškas dirigavimas visiškai atskleidė silpnąsias U.Vaiginio puses. „Užjaučiame jus trimitiečiai, – su ironija kalbėjo „Ąžuolyno“ muzikantai.
Jeigu Kultūros ministerija nekeis įstatymų ir požiūrio į minėtas problemas, o prie „Trimitas“ dirigento pulto toliau stovės Ugnius Vaiginis, siekiantis tik apie save geros nuomonės formavimo, anksčiau ar vėliau pasigirs trimito garsai, skelbiantys „Trimitui“ pavojų – atsipeikėkite, juk „karalius nuogas“! Pavojaus trimitai skamba ir Kultūros ministerijai nes paskutiniai Nacionalinių premijų apdovanojimai, kuomet į prezidentūrą nebuvo įleista laureatė parodė kaip dirba klerkai, kaip jie reaguoja, ir tik tuomet kai ima braškėti jų kėdės, pajuda.
Gerimantas Statinis yra profesionalus muzikantas, rašytojas, žurnalistas.
