Eimantas Norkūnas: Gerovės valstybė darnioje šalyje

Jo patarėjai, parodę neeilinius gramatikos piruetus, paskelbė – „žinia yra, kad mes nedidinsime mokesčių, o padarysime juos sąžiningesniais“, kas iš tiesų reiškia tuos pačius mokesčių didinimus.

Nors kalbama apie nemažai mokesčių, konkrečiai panagrinėsiu pelno ir dividendų mokesčių didinimo perspektyvas. Tiksliau, kodėl jų padidinti taip lengvai nepavyktų – juos yra gana nesunku paslėpti.

Kaip įmonės sugeba susimažinti pelno mokestį?

VIDEO: Prezidento patarėjas S.Krėpšta: ar 100 milijonų eurų pakanka „Gerovės valstybei“?

Prezidento patarėjas S.Krėpšta: ar 100 milijonų eurų pakanka „Gerovės valstybei“?

Perduoda savo prekės ženklą ofšorinei įmonei ir kas metus mokėdama jai nuomos mokestį tokia suma mažinasi mokamą pelno mokestį mūsų šalyje. Tiesa, dabar bandoma apriboti tokius perkėlimus, juos stipriai apmokestinant.

Perka konsultacijas, IT sistemas, teisines paslaugas ar bet kokias kitas sunkiai susekamas paslaugas iš ofšorinės įmonės ir ta suma mažinasi pelno mokestį mūsų šalyje.

Pagrindinė mūsų politikų problema yra siauras mąstymas. Viskas, apie ką galvojama, yra tik mūsų valstybė, tarsi aplink esantis pasaulis neegzistuotų.

Steigia įmonę Estijoje ir per ją daro pardavimus – ten pelno mokestis iš vis nemokamas, jei nejudini pinigų. Bet gali išsiimti juos kaip paskolas, tada iš viso nieko nekainuoja.

Dauguma naujų inovatyvių įmonių pasižymi tuo, kad veikia visame pasaulyje ir internetu produktą parduoda praktiškai visose šalyse. Iš esmės kur plauks pinigai yra tik savininko asmeninio pasirinkimo reikalas – konkuruojame su visu pasauliu, nes jis gali steigti įmonę bet kurioje šalyje ir apmokėjimo metu tiesiog nurodyti jos sąskaitą.

Pakeisti įmonę gali per kelias minutes – tiesiog nurodant kitą apmokėjimo sąskaitą ir viskas – visi mokesčiai, tame tarpe ir pelno, bus mokami jau toje šalyje visiškai aplenkiant mūsų valstybę. Ir dar daugybė kitų panašių schemų.

Kuo daugiau uždirba verslas, tuo sudėtingiau gali slėpti mokesčius ir tuo daugiau praranda valstybė. Bet koks pelno mokesčio didinimas, suaktyvintų ne tik aukščiau aprašytas schemas, bet ir daugybę kitų. Jos nereikalauja didelių pastangų ir kai tik atsiranda galimybė sutaupyti didesnę sumą, dažnai patriotizmą pribaigia praktiškumas. Ir šiaip, valstybės biudžetą statant tik ant patriotiškumo, yra nemažas šansas jame pamatyti minusą.

Todėl didinat pelno mokestį labai realu, kad bendrai gali būti surenkama mažiau. Ne veltui 2009 metais jį pakėlus iki 20%, neužilgo jis vėl buvo sumažintas. Grįžtam prie dividendų – jų apmokestinimą nori priartinti prie darbo užmokesčio apmokestinimo. Tik čia išeina iškrypusi situacija – darbo užmokesčiui viršijant 100 tūkst. per metus, GPM pakyla nuo 20% iki 27%, bet atsiradusios „Sodros“ lubos bendrai mokamus mokesčius sumažina – bendras mokesčių procentas mažėja. Kadangi dividendai nėra apmokestinami „Sodra“, išsimokant virš 100 tūkst. ir dėl to pakilus GPM, jiems mokesčiai bendrai padidėja. Ir tai niekaip nepanašu į vienodus mokesčius skirtingom pajamom.

Pagrindinė mūsų politikų problema yra siauras mąstymas. Viskas, apie ką galvojama, yra tik mūsų valstybė, tarsi aplink esantis pasaulis neegzistuotų. Vietoj to, kad mažintume mokesčius visiems, tame tarpe ir turtingiems, bei stengtumėmės pritraukti kuo daugiau tokių žmonių iš viso pasaulio, taip padidinat bendrą surenkamų mokesčių kiekį, mūsų visi siūlymai pasibaigia mokesčiu didinimu.

Monakas, Šveicarija – jos klesti, nes jose savo mokesčius deklaruoja daugybė pasaulio turtingųjų. Pas mus pakilus mokesčiams, ten mielai jų mokėjimą perkeltų ir dalis lietuvių. Jei dabar Numavičiaus ar Žiemelio mokesčių perkėlimas į GB ar JAE yra daugiau išimtys, tai įvedus progresinius mokesčius dividendams (pagal siūlymą – didėjančius beveik dvigubai), spėčiau, kad prarastume jau žymią dalį mokesčių mokėtojų.

Pajamos į biudžetą jei ir išaugtų, tai tik dėka dar nepakankamai turtingų, kuriems kol kas neapsimoka jų slėpti.

Beje, aš neteigiu, kad pokyčiai neįmanomi, tiesiog mokesčių didinimui visada yra alternatyvų. Tikiu, kad socializmo arba „gerovės valstybės“ nesukursi iš viršaus, tiesiog nuleidinėdamas įstatymus ir keldamas mokesčius. Jei tai būtų įmanoma, visas pasaulis gyventų žymiai geriau.

Tai turi ateiti natūraliai „iš apačių“. Tik tam reiktų stipriai investuoti į švietimą, korupcijos prevenciją, griežtas bausmes vagiantiems iš valstybės ir efektyvų biudžeto valdymą. Valstybė turi įrodyti savo piliečiams, kad geba jų mokamus pinigus administruoti skaidriai ir naudingai. Bet šis kelias politikams nėra įdomus, nes norint tą pasiekti reiktų daug ir intensyviai dirbti, o ir rezultatus visi pamatytų jau tik po kadencijos. Dėl to žymiai paprasčiau žadėti utopiją ir dar kartą apgauti žmones, nei bandyti juos įtikinti, kad jie buvo apgauti. Deja, bet lengvesnį kelią pasirinko ir mūsų naujasis Prezidentas.