Tokį FED žingsnį greičiausiai lėmė keletas veiksnių. Tai, pirmiausia, nepakankamas nekilnojamo turto sektoriaus atsigavimas, kurį lėmė žymiai pakilusios palūkanų normos ir nenoras skatinti tolesnį rinkos palūkanų kilimą. Tiesa, jų augimą ir sukėlė pats FED vadovas savo pasisakymais prieš keletą mėnesių.
Antra priežastis – neišvengiamai laukianti sudėtinga politinė diskusija dėl JAV skolinimosi limito didinimo. Panašu, kad jau spalį JAV skolos dydis pasieks sutartas skolinimosi lubas, tačiau kitos išeities, kaip jas kelti, šalis, panašu, neturės. Dar viena potenciali priežastis – pasikeitimai FED vadovybėje. Tik šį pirmadienį savo pretenzijas užimti FED vadovo postą, pasibaigus B. Bernanke kadencijai kitų metų sausį, atšaukė iki tol realiausiu kandidatu laikytas L. Summers, kuris buvo būtent skatinimo lėtinimo šalininkas. Dabar realiausia kandidate užimti FED vadovo postą įvardijama FED viceprezidentė J. Yellen. Ji, priešingai, dažniau pasisako už monetarinio skatinimo tąsą.
Investuotojai nesitikėjo
Rinkos tokios veiksmų eigos išties nesitikėjo – plačiai eskaluojama rinkos dalyvių prognozė buvo obligacijų supirkimo masto sumažinimas 10 mlrd. JAV dolerių per mėnesį. Dabar jis siekia 85 mlrd. JAV dolerių. Taigi, rinkos laukė paties fakto, kad FED pripažins, jog ekonomikos atsigavimo tempai leidžia lėtinti „pinigų spausdinimą“, ir tik tuomet būtų buvę svarbu, kokiu mastu. Todėl FED atsakymas buvo netikėtas.
Rinkų dalyviai jau ima juokauti, kad B. Bernanke galima laikyti vienu labiausiai rinkas stebinusių „nieko nedarymu“ FED vadovu. Ir išties, peržvelgus pastarojo pusmečio rinkų pokyčius, su tokia nuomone galima sutikti. Birželį per savaitę akcijų rinkų kritimas sumažino visą investuotojų turimų akcijų vertę keliais bilijonais JAV dolerių po to, kai B. Bernanke informavo rinkas, jog FED gali netrukus pradėti lėtinti ekonomikos skatinimą, o 2014 m. jį visai sustabdyti. Tuo pat metu JAV vyriausybės obligacijų pajamingumai ėmė, regis, nesustojamai kilti.
Pavyzdžiui, 10 m. JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas gegužę tesiekė maždaug 1,95 proc., o rugsėjo pradžioje atsidūrė ties 3 proc. slenksčiu. Taigi, B. Bernanke yra tas žmogus, kuris pradėjo kalbėti apie skatinimo lėtinimą, ir jis taip pat yra žmogus, kuris dabar to nepadarė. Vakar dieną rinkų dalyviai praleido aptarinėdami savo sumišimą, šiandien situacija ima grįžti į įprastas vėžes. Tuo tarpu B. Bernanke, sukėlęs daug triukšmo, tiesiog laikosi nuostatos, kad FED veiksmus iššaukia ne rinkų lūkesčiai, o ekonominės situacijos kitimas bei pagrindinių monetarinių tikslų laikymasis.
Rinkose – reikšmingi pokyčiai
Rinkos sureagavo nedelsiant. JAV obligacijų pajamingumai nukrito nuo 2,84 proc. iki 2,64 proc., akcijų rinkos visame pasaulyje kilo, JAV akcijų indeksas „S&P500“ pasiekė visų laikų aukštumų rekordą. JAV doleris krito daugelio valiutų atžvilgiu, euro atžvilgiu jis nukrito maždaug 1,5 proc. Ilgo termino euro palūkanų normos taip pat žymiai krito, 5 m. apsikeitimo sandorių palūkanos sumažėjo nuo 1,45 proc. iki 1,25 proc. Aukso kaina pakilo nuo 1300 iki 1370 JAV dolerių už Trojos unciją. Naftos kaina pakilo beveik 3 proc. Per ketvirtadienį dalis šių reikšmingų pokyčių buvo atstatyti, tačiau vis dėlto rinkos nuo užvakar dirba nauju – ir toliau besiliejančių neribotų lėšų – režimu. Nemažinamas pigių pinigų srautas reiškia, kad investuotojai bent kuriam laikui gali būti gana laisvi ir neribojamai bei pigiai skolintis ir investuoti. Apibendrinant, puota tęsiasi.
Laukia dar du posėdžiai
Tiesa, šiemet rinkos dalyviai galės sulaukti naujienų du kartus – FED posėdžių laukiama šių metų spalį bei gruodį. Panašu, kad mėnuo bus per trumpas laikas, kad būtų įvertinta ekonominės plėtros eiga bei fiskalinių JAV problemų sprendimo būdai. Tad labiausiai tikėtina, jog būtent gruodį FED vėl turėtų grįžti prie šio klausimo.
Tam tikrą neaiškumą įneša ir FED ilgalaikės makroekonominės prognozės. Naujausiais duomenimis, 2016 m. pabaigai nedarbo lygio prognozė siekia 5,4 – 5,9 proc., tuo tarpu bazinės palūkanų normos prognozė tėra 2 proc. Tai gana keista dėl to, kad nedarbo lygiui esant tokiam žemam ir artimam natūraliam nedarbui, bet kuris centrinis bankas stengtųsi palūkanų normas laikyti reikšmingai didesnes už infliaciją. Tuo tarpu FED prognozėse tai visiškai neatsispindi. Taigi, greičiausiai FED lūkesčiai dėl ilgalaikio ekonomikos atsigavimo yra ne tokie optimistiniai, kaip galėtų pasirodyti, paklausius šios vasaros B. Bernanke kalbų.
Komentarą parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
