Vos prieš porą savaičių plačiai nuskambėjęs palyginimas, kad „Putinas, nafta ir rublis – visi artėja prie 63“ šiandien būtų realybė, tik kad Putinas atsilieka – Rusijos prezidento 63-asis gimtadienis bus kitų metų spalio 7 dieną. Tuo tarpu naftos kaina jau kurį laiką išlieka žemiau 63 JAV dolerių, o rublio kursas dolerio atžvilgiu šį skaičių pasiekė pirmadienį.
Dar vienas šmaikštus komentaras, apibūdinant klausimą apie rublio perspektyvas, skambėjo taip: „jei nafta bus 100, rublis bus 32, arba atvirkščiai“. Po pirmadienio pokyčių Rusijoje ir matant naftos kainų dinamiką, nebeatrodo taip neįtikinėta, kad galėsime išties pamatyti, ką reiškia minėtasis „atvirkščiai“.
Dar vienas šmaikštus komentaras, apibūdinant klausimą apie rublio perspektyvas, skambėjo taip: „jei nafta bus 100, rublis bus 32, arba atvirkščiai“.
Pakėlė drastiškai
Pirmadienį vėlai vakare Rusijos centrinis bankas neplanuotu žingsniu drastiškai pakėlė Rusijos rublio bazinę palūkanų normą nuo 10,5 iki 17 proc. Iki tokio vėlyvo vakaro žingsnio rublio kursas per dieną buvo netekęs 11 proc. savo vertės dolerio atžvilgiu – tai didžiausias dienos nuosmukis nuo 1998 metų krizės.
Atitinkamai beveik tiek pat buvo nukritęs Rusijos akcijų indeksas RTS, denominuotas JAV doleriais.
Rinkoje buvo komentuojama, kad iki reikšmingai padidindamas palūkanų normą, pirmadienio popietę Rusijos centrinis bankas kelioms valandoms buvo apribojęs kai kurių rinkos dalyvių veiksmus valiutų ir akcijų rinkose. Panašu, kad bandymai tokiu būdu riboti spekuliacijas valiuta nepavyko.
Antra, šaukštas deguto į ugnį, tikėtina, buvo Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ ką tik išleista 625 mlrd. rublių dydžio obligacijų emisija, denominuota rubliais, kurią susiejus su artimiausius ketvirčius įmonės laukiančiais daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių dydžio skolų grąžinimais bei faktu, kad ką tik išleistas obligacijas Rusijos centrinis bankas iškart pripažino kaip tinkamas įkeisti ir gauti rublių lėšų, tampa akivaizdu, iš kur atėjo dar vienas reikšmingo dydžio užsienio valiutos poreikis rinkoje, siekiant kuo greičiau parduoti rublius.
Rubliai pastaruoju metu tapo tarsi ugnimi rankose, nesustabdomą vertės kritimą, kuris šiemet rublį pavertė labiausiai nuvertėjusia valiuta pasaulyje, pirmadienį trumpam pralenkusia net ir Ukrainos griviną, ir bandė stabdyti Rusijos centrinis bankas vakarykščiu sprendimu.
Judama valiutų kontrolės link?
Ankstesnės Rusijos centrinio banko pastangos stabdyti rublio kritimą labiau priminė mūsų vaikų paišomus laivelius paplūdimyje, kurį skalauja bangos – vos nupieštą laivelį nuplauna naujai atsiritusi banga ir galima piešti iš naujo. Panašu, kad Rusija žingsnis po žingsnio juda valiutų kontrolės link.
Rusijos centrinis bankas ką tik itin reikšmingai sugriežtino monetarinę politiką, kuri dar labiau stabdys ekonomikos raidą, rublio vertės netekimas toliau turės įtakos infliacijos augimui.
Verta prisiminti, kad dar rugsėjo pabaigoje Rusijos centrinis bankas griežtai ir užtikrintai neigė tokią galimybę. Tuo tarpu remiantis praėjusio penktadienio informacija, Rusijos Dūmoje svarstomas įstatymo projektas, kuriuo visos įmonės būtų įpareigojamos 50 proc. savo valiutinių apyvartų nedelsiant konvertuoti į rublius centrinio banko kursu. Tokios priemonės išties yra artimos valiutų kontrolei.
Įdomu, kad toks reikalavimas Rusijoje galiojo nuo 2004 iki 2007 metų. Plačiai svarstoma šios taisyklės panaikinimo priežastis buvo Rusijos siekis tapti modernia ekonomika, kurioje veikia laisvos rinkos mechanizmai.
Nors po pirmadienio nuosmukio antradienio rytą rublis yra sustiprėjęs 5 proc., akivaizdu, kad artimiausiomis dienomis spekuliacijų dėl galimo valiutų kontrolės įvedimo ir toliau girdėsime. Kalbėti apie ilgalaikes šalies perspektyvas tampa itin sudėtinga – Rusijos centrinis bankas ką tik itin reikšmingai sugriežtino monetarinę politiką, kuri dar labiau stabdys ekonomikos raidą, rublio vertės netekimas toliau turės įtakos infliacijos augimui.
Tai įtraukia ekonomiką į pikiravimą žemyn, iš kurio išsiveržti bus itin sudėtinga.
Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
