Į šį pokytį Šveicarijos franko kursas sureagavo dramatiškai – per keletą minučių nuo 1,20 minėtas euro-Šveicarijos franko santykis nukrito iki 1,00. Šveicarijos frankas sustiprėjo 16 proc. Tiek procentų iškart pabrango bet kokios prekės, kurių kaina yra išreikšta šia valiuta (pirma mintis, ateinanti į galvą – slidinėti Šveicarijoje staiga tapo žymiai brangiau).
Be abejo, stiprus frankas reikš Šveicarijos gamintojų eksportuojamų prekių konkurencingumo sumažėjimą. Kartu su šiuo žingsniu Šveicarijos centrinis bankas sumažino ir bazinę palūkanų normą –nuo -0,25 iki -0,75 proc. Tokiu būdu trijų mėnesių Šveicarijos franko LIBOR palūkanų norma įsitvirtino neigiamoje teritorijoje (veikiausiai nusistovės ties -1,00 proc.). Šveicarijos akcijų indeksas nuo ryto nukrito 5 procentais.
Rimtai vertina euro zonos krizę
Panašu, kad Šveicarija kaip reikiant susirūpinusi euro krize.
Pastaruosius keletą metų Šveicarijos franko kursui priartėjus prie nustatytos ribos, centrinis bankas įsikišdavo į valiutų rinką ir sustabdydavo franko stiprėjimą, kurį natūraliai kėlė rinkos dalyvių apetitas frankui kaip saugiausia laikomai valiutai. Galiausiai centrinis bankas turbūt nustojo tai daryti.
Artėjant Europos centrinio banko susitikimui kitą ketvirtadienį ir sustiprėjus lūkesčiams dėl obligacijų supirkimo programos, tampa aišku, kad euro zonos rūpesčiai tęsiasi ir rinkos nebėra tikros dėl to, kada ir kaip jie baigsis.
Priežastys, tikėtina, greitai paaiškės – ar tai kainavo per daug centriniam bankui, ar jau gruodį nustatytų neigiamų palūkanų neužteko atbaidyti investuotojams pirkti Šveicarijos frankus. Arba ir tai, ir tai.
Sureagavo valiutų rinkos
Kartu sureagavo ir kitos valiutos – euro-JAV dolerio santykis pajudėjo nuo 1,1750 iki 1,1575, taigi euras nukrito 1,5 procento.
Tačiau tokia reakcija truko labai trumpai, per keliolika minučių kursas sugrįžo į atgal. Tuo tarpu franko kursas veikiausiai per dieną stabilizuosis, bet grįžti į buvusius lygmenis jam nebus taip paprasta.
Toks dramatiškas pokytis atspindi rinkoje susikaupusį saugumo ieškojimą. Artėjant Europos centrinio banko susitikimui kitą ketvirtadienį ir sustiprėjus lūkesčiams dėl obligacijų supirkimo programos, tampa aišku, kad euro zonos rūpesčiai tęsiasi ir rinkos nebėra tikros dėl to, kada ir kaip jie baigsis.
Kartu tai atspindi mastą, kiek smarkiai buvo įtempta franko paklausa, kurią Šveicarijos centrinis bankas daugiau nei trejus metus bandė atsverti iki galiausiai pasidavė.
Giedrė Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė