Nors bylų nagrinėjimas – teisėjų duona, mes patys rekomenduojame ginčus spręsti ne teisme, nes tai – trumpesnis sprendimo būdas. Juk konfliktui patekus į teismą, čia jis neišvengiamai nagrinėjamas ilgiau dėl įstatymų reguliavimo ir didelio bylų kiekio.
Dažniausiai žmonės pavargsta bylinėtis, konfliktai dar labiau įsismarkauja, o teismų priimti sprendimai nebetinka nė vienai iš bylos šalių. Be to, bylinėjimasis teisme – brangus sprendimo paieškos kelias: kainuoja ir advokato paslaugos, ir bylinėjimosi išlaidos gali pasirodyti nemenkos.
Atradę kompromisą dar iki teismo žmonės atkuria ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką, o tai yra labai svarbu žiūrint ne tik esamos padėties, bet ir ateities perspektyvos, rūpinantis neišvengiamais darbo ar šeimos santykiais ateityje. Pavyzdžiui, darbe kilusį konfliktą galima patikėti Darbo ginčų komisijai, kurioje, kaip pastebėjome, išsprendžiama vis daugiau ginčų: džiugu, kad žmonės vis dažniau yra linkę taikiai spręsti problemas, o ne patikėti jas teismui.
Atradę kompromisą dar iki teismo žmonės atkuria ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką, o tai yra labai svarbu žiūrint ne tik esamos padėties, bet ir ateities perspektyvos.
Taip pat galima pasidžiaugti, kad Seimui jau yra pateiktas Civilinio proceso kodekso pakeitimas, pagal kurį visos šeimos ir skolinės bylos iki 1500 eurų būtų sprendžiamos ikiteismine tvarka.
Tai reiškia, kad yra numatoma ikiteisminė mediacija, kad ateityje šeimos bei bylose iki 1500 eurų žmonės galės dar iki teismo kreiptis į mediatorius – nešališkus žmones, kurie padės susitarti, atrasti abiems šalims naudingą, ateityje bendrauti padėsiantį sprendimą.
Šiuo metu galima teisminė mediacija – galimybė susitaikyti ginčui jau pasiekus teismą, jau prasidėjusioje civilinėje byloje. Tai nemokama, visos Lietuvos teismuose taikoma ginčų sprendimo procedūra, kuria galima pasiekti taiką tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams – specialiai apmokytiems tarpininkams – teisėjams, teisėjų padėjėjams arba kitiems atitinkamą kvalifikaciją ir mediatoriaus statusą turintiems tarpininkams.
Paraginti teisėjo, advokato, ar patys matydami, kad dar neišbandyti visi keliai taikos link, žmonės gali prašyti (parašyti prašymą) jų bylą nagrinėjančio teisėjo perduoti ją teisminei mediacijai. Tuomet teisėjas perduoda bylą mediacijai. Beje, žmonės iš minėto sąrašo pagal ginčo tipą (darbo, šeimos, kaimynų ginčų ar pan.) gali pasirinkti ir jų bylą medijuosiantį tarpininką.
Šiandien Lietuvoje yra jau daugiau kaip 300 įvairiose srityse besispecializuojančių teismo mediatorių, taigi galima pasirinkti tarpininką atsižvelgiant į tai, ar reikia daugiau teisiniais klausimais patariančio, ar daugiau psichologinių įgūdžių turinčio, galbūt vaiko teises išmanančio ar kt. specialisto.
Bylai patekus į mediatoriaus rankas, nustatomas mediacijos laikas, mediatorius paskiria posėdžių laikus. Galima organizuoti susitikimus su kiekviena iš bylos šalių atskirai, galimi ir bendri susitikimai. Be to, sprendimą teisminėje mediacijoje priima pačios bylos šalys, t. y. sprendimas nėra tarsi primetamas iš šalies, nėra priimamas teisėjo: kaip teko pastebėti, žmonės geranoriškiau vykdo sąlygas, dėl kurių patys susitaria.
Kasmet teismo mediatoriai padeda susitaikyti vis daugiau žmonių: 2014 m. pasirašyta 12, 2015 m. – 39, o praėjusiais metais – net 114 taikos sutarčių. Džiugu, kad vis daugiau žmonių supranta taikaus susitarimo vertę. Tad galima tik padrąsinti ieškančius sprendimų: net jei konfliktas teisme atrodo tarsi padėtis be išeities, tereikia norėti rasti kompromisą ir kreiptis į mediatorius, kurie tikrai padės pasiekti susitarimą.
Giedrė Jakštienė yra Kauno apylinkės teismo teisėja, teismo mediatorė
