Tiems, kas nemato prasmės terliotis su visokiomis ten „prasmėmis“, tik atitraukiančiomis nuo pelno siekių, šiek tiek statistikos.
Remiantis PwC atlikta apklausa, 79 procentai verslo lyderių mano, kad verslo misija yra kertinis verslo sėkmę lemiantis veiksnys (forbes.com).
Naujausi vartotojų tyrimų duomenys rodo tą patį – savo misiją ne tik deklaruojančios, bet ir išpildančios bendrovės pirkėjai ir vartotojai yra žymiai lojalesni. 64 procentai vartotojų renkasi tuos prekių ženklus, kurie priklauso įmonėms, kurių deklaruojama misija siejasi su jų asmeninėmis vertybėmis (accenture.com).
89 procentai JAV pirkėjų teigiamai vertina, 86 procentai pasitiki, 83 procentai lojalūs, 64 procentai įsitikinę, kad pagrindinis verslo uždavinys savo veikla daryti pasaulį geresnį (New Paradigm Strategy Group).
Šie skaičiai tampa dar didesni, imant jauniausią, tik ateinančią į rinką pirkėjų kategoriją. Tūkstantmečio kartos darbuotojai turi didesnį poreikį šlietis prie tikslų, kurie jiems artimi, darbe, kur praleidžia didžiąją laiko dalį, todėl nori ne tik dirbti, bet augti, mokytis ir geriausiai save realizuoti. Galėdami susitapatinti su tokia organizacija, jie tampa 5,3 karto lojalesni ir stabilesni. Taigi tokia verslo ateitis – produktui ar paslaugai tapti ryšiu tarp pirkėjo ir pasaulio, kurį jis nori matyti ir prisidėti prie jo atsiradimo savo pirkimo pasirinkimu.
Išvados, rodančios tiek pirkėjų, tiek darbuotojų didesnį lojalumą, siekia dar toliau – tokios įmonės pačios tampa stipresnės, stabilesnės ir ilgiau išlieka rinkoje. Misija daro įmonę unikalią, išskiria ją iš kitų, kaip kad ir kiekvienas iš mūsų esame unikalūs ir mūsų kelias unikalus. Todėl savo misijai atsidavusios bendrovės išsilaiko ilgiau rinkoje, nes jos yra iš vidaus natūraliai evoliucionuojančios, besikeičiančios, besitransformuojančios.
Kodėl? Todėl kad jos atitinka ir išpildo natūralią žmogaus prigimtį. Kiekvienas mūsų turi natūralų troškimą siekti asmeninės ir profesinės savirealizacijos, teikiančios prasmingo gyvenimo pojūtį bei pilnatvę. Netgi tie, kurie tebekovoja dėl išgyvenimo žemiausiame Maslow piramidės laiptelyje – tiesiog jie turi mažiau laiko, energijos ir išteklių išpildyti tai, kas viduje, ir gyvena chroniškoje frustracijoje, tačiau gavę tokių galimybių, realizuoja savo ir įmonės potencialą. Toks augimas natūralus, efektyvus ir savaime išsipildantis, nes darnus verslas yra dermėje su gamtos dėsniais. O prie ko čia gamta?
Ne tik gamta veikia ekosistemomis, bet ir visuomenė, taigi ir organizacijos.
Kuomet pirmykštis žmogus su kuoka išėjo iš gamtos civilizacijos kurti, jis pamiršo, kad niekur iš tos gamtos neišėjo – kartu išsinešė gamtą savyje. Pavojinga pamiršti ryšius tarp gamtos ir visuomenės bei organizacijos. Ne tik gamta veikia ekosistemomis, bet ir visuomenė, taigi ir organizacijos. Taigi, jei jos veikia pagal natūralius, darnaus augimo principus, jos auga ir stiprėja, o jei nepaiso jos principų – tiesiog eikvoja plėtrai skirtą energiją nykimui atidėti. Mes, kaip pavieniai specialistai, visi esame bendros ekosistemos dalis: gamtos, visuomenės, bendruomenės, organizacijos. Jei veikiam darniai, vieni kitus stiprinam ir eidami paskui savo prasmės pojūtį ar pomėgį, išpildydami savo unikalią paskirtį ir užimdami savo vietą, atskleidžiame savo potencialą ir stipriname bendrą darinį, kuriame esame.
Tik jam reikia kelių sąlygų – toks siekiantis būti „darnus darinys dermėje“ turi nepabijoti būti atviras, į misiją orientuotas, darnus ir tvarus ne tik popieriuje, bet ir realybėje. Tuomet tai ne pareiginių instrukcijų prievolė, bet kylantis iš vidaus autentiškas poreikis, perfrazavus Sokratą, „man augant ir bręstant kaip asmenybei kartu augo poreikis kritikuoti ir atmesti visas primetamas visuomenės normas, bet paradoksalu, nuo jų išsilaisvinus, didėja poreikis įsipareigoti toms, kylančioms iš vidaus, autentiškoms, kurios pasirodo besą universalios ir bendražmogiškos ir didžiąja dalimi sutampa su išorinėms. Toks priėmimas jau sąmoningas, o ne primestas“, todėl organizacijose jis pasireiškia taip trokštama savimotyvacija, kylančia iš vidaus, natūraliai sutampančia su viso kolektyvo, prisijungusio prie organizacijos dėl jos vertybių ir palaikomų jau korporatyvinėmis priemonėmis.
Todėl esu tikra, kad darnus verslas yra pasmerktas didesniam pelnui ir plėtrai kaip pasekmei, nei į biudžeto paskutinės eilutės rezultatą orientuotas verslas.
2016 metais rašytame straipsnyje „Darnus verslas. Utopija ar ateitis“ apibrėžta tokia verslo koncepcija tada žmonėm atrodė labai egzotiškai: „Sistema, kuri tik forma visus jungia į bendrą struktūrą, tačiau neturi jokio turinio – vieningumo, bendrų tikslų, vidinio atsidavimo jiems, palaikoma arba prievartinėmis, arba finansinėmis priemonėmis iš viršaus ir vykdoma darbo imitavimo, manipuliacinėmis, neefektyviomis ir inertiškomis, mechaninėmis priemonėmis iš apačios, yra nenatūrali, todėl neefektyvi ir ilgainiui išsigimstanti. Neveiks tvarka, jei nebus varomosios jėgos – vidinės, iš paties žmogaus kylančios motyvacijos. Be srovės ir tėkmės vanduo yra stovintis. O stovintis vanduo pradeda rūgti. Verslas, kaip organizacija, mano nuomone, niekuo neturi skirtis savo esme nuo politinės, nuo visuomeninės organizacijos ar šeimos – tas lyderis, kuris turi aiškią idėją, aiškią viziją, tikslą ir vertybes, kaip to tikslo nori siekti, jis ne aplink save, o aplink idėją suburia žmones, kuriems ta idėja rezonuoja, su kuria jie gali susitapatinti kaip su sava, į bendruomenę asmenų, kurių savirealizacijos kryptys sutampa, kur jau ne valdybos patvirtintais ir seniausiai nutiestais geležinkelio bėgiais inertiškai rieda, o kaip daug vieningų žmonių energijų, kaip daug upės intakų subėga į vieną upę ir visos pasroviui, ta pačia kryptimi teka to paties tikslo link, kiekvienu intaku ją praturtindami ir organiškai bei lanksčiai apeidami kliūtis, atsiradus naujoms galimybėms, kūrybiškai ir iniciatyviai keisdami kursą. Tokiai vienovei sukurti būtinos kelios prielaidos: idėja yra inovatyvi, ji kuria pridėtinę ir išliekamąją vertę visuomenei, todėl ji reikalinga, nes ji padeda žmonėms, taigi neišvengiamai paklausi, todėl pelninga, todėl tokiu pagrindu sukurtoje struktūroje laimi visi – tiek verslo organizacija, tiek visuomenė, tiek darbdavys, tiek darbuotojas.“
Dabar organizacijos, kaip bendruomenės, o karo kontekste ir visuomenės, vienijamos tų, kurie spaudžia „Like“ jų filosofijai, tampa vis labiau pastebimu reiškiniu.
Pagal darnos principus gyvenančių, misijos vedamų organizacijų požymių galima rast ir jų kalboje. Jie atsisakę supriešinančių – „darbdaviai“, „darbuotojai“, perėję prie „partneriai“, „kolegos“, jų komunikacija natūraliai, be jokių strategijų ir derinimų turi tam tikrų požymių taip laiku, patraukliai ir asmeniškai, tačiau vieningai išreiškiamų vidinėje ir išorinėje, rašytinėje ir žodinėje komunikacijoje.
Jų komandos komunikacija be jokių strategijų, planų ir kanalų natūraliai vieninga ir autentiška, natūraliai randanti kelią į žmonių širdis kiekvienoje situacijoje, kur komanda dirba, tik tam reikia išties drąsaus sąžiningo „šokimo nuo uolos į nežinią“ – įsipareigojimo siekti savo organizacija aukštesnio tikslo nei pelnas ir sekti juo natūraliai savo veikloje, ir tai pritrauks jos idėjai surezonavusios žmones ir natūraliai vieningai išpildys sklaidos tikslus. Dabar ši mintis skamba utopiškai? Pacituosiu ją vėl po 6 metų.
Nes jei misija popieriuje, o ne gyvenime, jei „darbdaviai – darbuotojai“, jei nėra vieningo išpildymo, tada darbuotojai jaučia tą susiskaldymą, rinka jaučia susiskaldymą, ir jis veikia kaip išcentrinė organizaciją skaldanti jėga, tuomet tos iš stalčių ištrauktos misijos ir kultūros perkeliamos į komunikacijos strategijas, planus, brukamos per rėmimo kompanijas, tampa niekuo nesiskiriančia propaganda vis tolstant nuo natūralių autentiškų procesų įmonės viduje ir atsiliekančių nuo gyvenimo tėkmės.
O iš vienovės natūraliai gimsta įsitraukimas, savimotyvacija, organiškas, lankstus, bet vieningas savo veiklos ambasadoriavimas, vietoj centrinės, planuojamos brangios dirbtinai vienodinamos rinkodaros strategijų ir praktikų. Nes vieninga, integruota komunikacija natūraliai išplaukia iš vieningos, prasmingos, ne deklaratyvių vertybių veiklos, o ne atvirkščiai:-).Tą srautą pažadinti lietis sklandžiai, plačiai, laiku, reikalingai visiems, iš vertybių, misijos ir vizijos versmės ir yra komunikacijos profesionalų ateities misija.
Giedrė Liutkevičiūtė yra organizacijų konsultantė, jos publikacijas galima rasti čia: www.giedreliutkeviciute.lt
