Seimo svarstymui pasiūlėme pataisas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui. Pataisomis siekiame dviejų tikslų: sukonkretinti dabar abstrakčiai numatytus darbdavių veiksmus, kaip įgyvendinti vienodas lyčių galimybes darbovietėse, ir numatyti praktiškai savanorišką artėjimą prie 30% lyčių kvotos biržinių bendrovių valdybose. Šiuo metu Europos Sąjungoje svarstomas direktyvos projektas, numatantis pasiekti ne mažiau kaip 40% lyčių kvotą biržinių bendrovių nevykdomose valdybose.
Svarstant plenarinio posėdžio darbotvarkę kai kurie sustabarėjusių pažiūrų Seimo nariai (juos vadinu „dinozaurais“) sąmoningai paskleidė klaidinančią informaciją apie numatytą pateikti įstatymo projektą ir pasiūlė jį išimti iš darbotvarkės. Matyt, „dinozaurams“ jau vien įstatymo pavadinimas – Moterų ir vyrų lygios galimybės – veikia kaip raudonas skuduras.
Pasinaudodamas R.J.Dagio patyrimu tokiu būdu blokuoti pataisų dėl lytinio švietimo pateikimą, balandžio 5 d. P.Gražulis pasiūlė neleisti pateikti pataisų Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui, motyvuodamas tuo, kad neva šiomis pataisomis norima nustatyti darbovietėse 50:50 lyčių santykį.
Matyt, „dinozaurams“ jau vien įstatymo pavadinimas – Moterų ir vyrų lygios galimybės – veikia kaip raudonas skuduras.
Nepaisant to, kad paaiškinau, jog šiose pataisose nieko tokio nėra, ir kad per pataisų pateikimą bei svarstymą mes išdėstysime, ką ir kodėl norime pakeisti, remdamasi klaidinančia informacija ir agituojant kitiems „dinozaurams“, Seimo reakcingoji dauguma neleido mums pateikti ir paaiškinti pataisų.
Reikia atkreipti dėmesį į du dalykus: pataisų turinį ir žodžio laisvės užgniaužimo praktiką. Pataisos gali nepatikti, neatitikti kitų partijų ideologijos, todėl galima joms nepritarti po pateikimo. Tačiau pavojų kelia besiformuojanti Seimo praktika varžyti pažangaus žodžio laisvę, kuria naudojasi opozicija bei kitų partijų reakcingi Seimo nariai.
Seimo Europos reikalų komitetas, kuriame daugiau pažangių Seimo narių, jau pritarė Vyriausybės pozicijai palaikyti šios direktyvos tolesnį svarstymą. Svarbiausia, moksliniai tyrimai rodo, kad tose šalyse, kur taikomos lyčių kvotos, įmonių ekonominiai rodikliai pagerėjo.
Įdomu tai, kad Norvegijoje dar 2003 m. priimtas įstatymas, numatantis pasiekti 40% lyčių kvotą, kurį karštai rėmė ir Norvegijos krikščionių demokratų partija. Įstatymo įgyvendinimas buvo įvairiais pjūviais mokslininkų įvertintas kaip pasiteisinęs. Tuo tarpu Lietuvoje norima uždrausti net kalbėti apie tokias progresyvias ir realybėje patikrintas nuostatas.
Kai pasiklausai, skandinaviškos gyvenimo kokybės trokšta ir kaip siekiamybę įvardija kone visi. Siekti tokio gyvenimo modelio, ekonominio lygio įmanoma tik keičiantis į pasirinktą pusę, o ne laikantis atgyvenusių nuostatų.
Kodėl skirtingų lyčių atstovavimas strateginiuose valdymo organuose yra naudingas? Pacituosiu Suomijos transporto ministrę, kuri sakė: „Negalima išspręsti problemų, vadovaujantis tuo pačiu mąstymu, kuris sukėlė tas problemas.“ Kitos lyties mąstymas atveria kelią inovacijoms, padeda išspręsti įsisenėjusias problemas. Pataisomis mes norėjome, kad Lietuvoje perėjimas prie kvotų būtų švelnus, kad bendrovės pačios įsitikintų lyčių balanso nauda, jog nereiktų direktyvos, kai ji bus priimta, perkelti į įstatymus staigiai.
Beje, balandžio 5-osios dienos „dinozaurų puota“ tuo dar nesibaigė. Svarstymo stadijoje buvo atmestos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teiktos formalios, geriau suderinančios įstatymo tekstą su Paslaugų direktyva, pataisos Lygių galimybių įstatymui.
Pataisomis mes norėjome, kad Lietuvoje perėjimas prie kvotų būtų švelnus, kad bendrovės pačios įsitikintų lyčių balanso nauda, jog nereiktų direktyvos, kai ji bus priimta, perkelti į įstatymus staigiai.
Joms vienbalsiai buvo pritaręs Seimo Žmogaus teisų komitetas. Šiuo atveju didžioji Seimo narių dalis išsigando Vilijos Aleknaitės-Abramikienės grasinimų, kad pritarus pataisai, reikės priiminėti merginas į kunigų seminariją. Tokių, švelniai tariant, nesąmonių seniai neteko girdėti, juo labiau kad tame pačiame šio įstatymo straipsnyje yra daugiau kaip pusė puslapio išimčių religinėms bendruomenėms ir organizacijoms, kurios tikrai apsaugo kunigų seminarijas nuo merginų antplūdžio.
Kodėl kai kurie Seimo vyrai ir moterys jau ne pirmą kartą specialiai klaidina Seimo narius, kai tik svarstomi moterų ir vyrų lygybės ar kiti žmogaus teisių klausimai? Kodėl jie nori Lietuvą grąžinti į viduramžius? Jei tai būtų ne Seimas, o draugelių susitikimas, dėl vyrų dar būtų galima pajuokauti – gal prisižiūrėjo turkiškų serialų ir persiėmė jų personažų mentalitetu?
O gal taip jiems nurodo kaimyninių valstybių tarnybos, kurių pagrindinė užduotis išlaikyti tokį mūsų žmonių mentalitetą, kad pažangios europinės vertybės ir idėjos jiems būtų svetimos, bet užtat rytietiškos – priimtinos, „savos“? Ir pataria ne tik ką, bet ir kaip daryti?
Bet lieka klausimas, o kodėl kiti Seimo nariai taip balsuoja? Nėra ko labai stebėtis, kad prieš žodžio laisvę dažniausiai balsuoja konservatoriai, Lenkų rinkimų akcijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai. Tačiau, pasirodo, Seimo „gražuliams“ gali pasiduoti ir liberalai, kaip atsitiko šiuo atveju.
O juk balsuojama buvo ne dėl pataisų turinio, o dėl galimybės jas pateikti Seimui. Liguistų fantazijų apie privalomą merginų priėmimą į kunigų seminariją išsigando panaši Seimo dalis, tik šį kartą bent jau liberalų buvo mažai – vienas.
Pajuokausiu, kad susidaro įspūdis, jog tikrai ne visi Seimo nariai gyvena XXI amžiuje.
Dr. Giedrė Purvaneckienė yra Seimo narė, socialdemokratė
