Šiemet galim pasidžiaugti – vaikų Lietuvoje gimė daugiau negu pernai. 2014 m. suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje net šiek tiek viršijo Europos vidurkį. Bet kaip išlaikyti tokią tendenciją, kaip ją dar padidinti – tai valstybės šeimos politikos užduotis.
Įvairi valstybių patirtis skatinant gimstamumą, įvairios priemonės ir rezultatai. Lietuvoje kairieji ir dešinieji politikai vis dar ginčijasi dėl šeimos politikos. Konservatoriai ir kitos dešiniosios savo agitacijoje naudoja mėgstamus demagoginius teiginius, kad jie esą vieninteliai šeimos bei šeimos vertybių gynėjai.
Tose šalyse, kur laikomasi konservatoriškų tradicijų šeimos politikoje, šeimos padėtis yra blogiausia.
Tai yra visiška demagogija, nes galų gale tose šalyse, kur laikomasi konservatoriškų tradicijų šeimos politikoje, šeimos padėtis yra blogiausia: daugiausia vienišų (niekada nesituokiančių žmonių), daugiausia bevaikių porų, mažiausias gimstamumas.
Klasikiniai tokios politikos pavyzdžiai Europoje yra Graikija, Ispanija, Italija, Lenkija, kuriose šeimos politika buvo patyrė visišką krachą.
Tuo tarpu gimstamume jau keli dešimtmečiai pirmauja Šiaurės šalys, kurios tą pasiekė socialdemokratinės politikos dėka. Ir šiuo metu Europoje pagal gimstamumą pirmaujanti Prancūzija, kurios suminis gimstamumo rodiklis 2014 m. viršijo 2, tą pasiekė „pasiskolinusi“ iš Šiaurės šalių socialdemokratinės politikos elementus.
Paprastas pavyzdys: pernai ir užpernai mokyklose, ypač Vilniaus ir kitų didmiesčių, teko steigti papildomas pirmokų klases, nes atėjo vadinamoji „Blinkevičiūtės karta“. Tai vaikai, kurie gimė po socialdemokratų vadovaujamos vyriausybės sprendimų – įvestų vaiko pinigų, nemokamo maitinimo pradinukams, pakeltų motinystės išmokų ir pailginto vaiko auginimo laikotarpio. Visos tos priemonės Lietuvoje, kai socialinės apsaugos ir darbo ministrė buvo socialdemokratė V.Blinkevičiūtė, paskatino akivaizdų vaikų gimimų bumą.
Gaila, kad beveik visas socialdemokratų įvestas priemonės kone pirmaisiais savo sprendimais 2009 metais panaikino konservatorių-liberalų vyriausybė, vadovaujama A.Kubiliaus. Ekonominės priemonės buvo užtikrinę mamų, šeimų saugumą, tuo tarpu ekonominę krizę kenčiančioje Lietuvoje tuomet į finansinio nesaugumo zoną labiausiai buvo pastūmėtos šeimos, auginančios vaikus, įsigijusios būstą.
Dar viena problema kamuojanti vaikus auginančias šeimas – vietos valstybiniuose darželiuose. Labiausiai ji neramina vilniečius. O sostinės valdžią vis „prilaikantiems“ liberalams visuomet svarbiau privataus verslo gerovė nei parama jaunoms šeimoms.
Taip ir išeina, kad vietų darželiuose problema neišsprendžiama arba, kaip nutiko atėjus į valdžią liberalui Remigijui Šimašiui, darželių problema sprendžiama savivaldybės pinigus permetant privačioms ugdymo įstaigoms.
Konservatorių požiūrį į šeimą ir vaikus galima vadinti diskriminaciniu. Šeimos gali būti tikros ir netikros vien dėl jų santuokinės padėties.
Tačiau dėl to nei vietų valstybiniuose darželiuose, nei pačių darželių Vilniuje nepadaugėja, pinigai investuojami ne į jų statybas ar atnaujinimą, o tiesiog po 100 eurų kiekvieną mėnesį atiduodama verslininkams – per vaikus, lankančius privačius darželius. Du ar tris vaikus auginančiai jaunai šeimai sudėtinga vaikus leisti į privatų darželį, netgi, jeigu savivaldybė ir primoka po 100 eurų. R.Šimašius tokius būdu skatina privatų verslą ir vieno vaiko politiką.
Dešiniųjų šeimos politika, kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, neskatina gimstamumo. Konservatorių požiūrį į šeimą ir vaikus galima vadinti diskriminaciniu. Šeimos gali būti tikros ir netikros vien dėl jų santuokinės padėties.
Kokie gi socialdemokratinės šeimos politikos privalumai? Pirmiausiai socialdemokratų šeimos modelio idealas: abiems tėvams lygios galimybės dirbti ir prižiūrėti savo vaikus. Tokiose šeimose paprastai vyras ir žmona yra lygiaverčiai, jose daugiau santarvės, mažiau smurto, dviejų dirbančiųjų šeima beveik niekada nepatenka į skurdo spąstus.
Todėl socialdemokratinėje politikoje svarbiausias dėmesys kreipiamas į sąlygų abiems tėvams derinti darbo ir šeimos pareigas sudarymą: aprūpinimas ikimokyklinėmis ugdymo įstaigomis, ilgos vaiko priežiūros atostogos, universalios išmokos (išmoka vaikui gimus, „vaiko pinigai“), lyčių lygybė visuomenėje ir šeimoje.
Socialdemokratai siekia grąžinti visas įmanomas priemones, kurios šeimoms pagerintų sąlygas auginti vaikus. Jau priimtas sprendimas panaikinti ydingą ir Konstitucijai prieštaraujantį praeitos konservatorių-liberalų vyriausybės sprendimą dėl vaiko priežiūros išmokų skaičiavimo.
Žingsnis po žingsnio užlopius daugybę kitų paliktų finansinių duobių ekonomikoje, manau, bus grąžinti ir vaiko pinigai ir nemokamas pradinukų maitinimas, mūsų šalis turėtų išlikti palanki jaunoms šeimoms auginti vaikus.
Giedrė Purvaneckienė yra Seimo narė, socialdemokratė
